|
Antrojo pasaulinio karo 60-osioms metinėms
Ieškoma fašistų
Vienas Lietuvos tolimųjų reisų vairuotojas, dažnai vežantis krovinius per Rusijos teritoriją, sakė pastebėjęs vieną dalyką, be abejo, būdingą daugeliui Rusijos žmonių. Kasdieninė propaganda, tapusi beveik isterija, artėjant Antrojo pasaulinio karo pabaigos 60-mečiui ir V.Putino rengiamam didžiosios pergalės šou gegužės 9 dieną Maskvoje, palietė daugelį rusų. Kai minėtam vežėjui reikėjo suderinti nežymų klausimą su vietiniu valdininkėliu, tas atrėžė: Su fašistais nekalbu!. Tai rodo, jog oficialusis Kremlius ir politiniai technologai, kiekvieną dieną šmeiždami Baltijos valstybes, pasiekė savo. Žmonėms įdiegta į galvą, kad latviai, estai ir lietuviai Antrajame pasauliniame kare kovėsi hitlerinės Vokietijos pusėje. Jeigu apie Latvijos SS legionierius kalbama ir rašoma kasdien, tai dabar tas pats prasidėjo ir Estijos atžvilgiu. Matyt, Lietuva paliekama užkandžiui. Parengiamasis darbas jau prasidėjo. Pradėtas eskaluoti lietuvių karių dalyvavimas Kuršo katilo kautynėse Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Kasdien Rusijos žiniasklaida pateikia vis naujas istorines klastotes apie tai, kad latviai ir estai ne tik kovėsi Hitlerio pusėje, bet ir žudė tarybinius žmones. Šiomis dienomis Rusijos laikraščiai spausdina straipsnius, jog nuo šiol Estijos mokyklose per istorijos ir patriotizmo pamokas demonstruojamas filmas apie estų karius iš SS 20-osios divizijos Waffen SS. Iš tiesų šiemet, Estijos nepriklausomybės dienos išvakarėse, Estijos gynybos ministerija perdavė 73 Estijos gimnazijoms ETV televizijoje sukurtą filmą, kuris skirtas estų kariams, kovojusiems prieš bolševizmą, paminėti. Komentuodamas Rusijoje sukeltą triukšmą dėl šio filmo, jo režisierius Vachuras Lauris pažymėjo, kad kuriant šį filmą jam svarbiausia buvo motyvai, kodėl daug jaunų estų vyrų stojo į vokiečių armijos SS dalinius savanoriškai, niekieno neverčiami. Beje, vokiečiai Estijoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, buvo paskelbę mobilizaciją, tačiau iki pat 1944 metų ji vyko labai vangiai. Ir štai 1944-aisiais, kada Vokietijos pralaimėjimas kare buvo aiškus visiems, tūkstančiai jaunų Estijos vyrų, niekieno neverčiami, ėmė plūsti į mobilizacijos punktus savanoriais, tuo nustebindami netgi pačius vokiečius. Iš kur toks masiškumas ir heroizmas? Ne tik filmo režisierius, bet ir dauguma estų istorikų, likusių gyvų Waffen SS divizijos veteranų vienu balsu teigia, kad savanoriai paėmė ginklus, siekdami apginti Estiją nuo naujos stalininės okupacijos. Netgi prieš 1944 metus paklusę mobilizacijai estų kariai atsisakė pasinaudoti galimybe pakeisti karinę tarnybą į Reicho darbo tarnybą. Mirtinas pavojus, iškilęs Estijai ir kitoms Baltijos šalims, sujungė visus - ir mobilizuotuosius, ir 1944 metų savanorius. Tai akivaizdžiai rodo minėtame filme ir istorikų paskelbti dokumentai: Waffen SS divizijos kovotojų dienoraščiai, laiškai bei likusių gyvų legionierių prisiminimai. Įdomu pažymėti, kad, Sovietų Sąjungai užpuolus Suomiją, keli tūkstančiai estų savanorių išvyko kovoti suomių pusėje, supratę, jog toks pat likimas laukia ir Estijos, jeigu Stalino ordos užims ir Suomiją. Filmo režisierius V.Lauris, analizuodamas Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Estijos teritorijoje vykusius mūšius, kuriuose estų savanoriai demonstravo neregėtą didvyriškumą stebindami net kovose užgrūdintus vokiečius, pažymi, jog tai dar kartą įrodo, kad estų kariai tikėjosi, jog po karo Estija vėl taps nepriklausoma.
Atsakydamas į Rusijos žurnalistų klausimus, kodėl jis sukūrė filmų apie estų karius ir jų didvyriškumą Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, režisierius V.Lauris atsakė: Iki tol, kol Rusija skleidžia akiplėšišką melą apie tai, kad 1944 metais mus išlaisvino Raudonoji armija, aš negaliu pasitikėti Rusija kaip valstybe. Tik po to, kai melas bus pripažintas melu, mums visiems taps lengviau ir paprasčiau. Dargi ne tarpvalstybiniuose santykiuose, bet ir emociniu lygiu. V.Lauris rusų žurnalistams taip pat priminė, jog estai buvo dėkingi vokiečiams už 1941 metų išlaisvinimą nuo sovietų okupacijos 1940-1941 metais padarytų žiauriausių nusikaltimų, žudymų, trėmimų.
Maskvos nacionalpatriotų, tiksliau, rusiškąjį revanšizmą ir raudonąjį fašizmą propaguojantis dienraštis Tribuna paskelbė straipsnį Cinizmas iš ketaus. Jame piktinamasi, jog didžiosios pergalės 60-mečio išvakarėse Talino memorialinėse Maarjamiagi kapinėse rengiamasi atidengti paminklą estų kareiviams ir karininkams, 1944 metais kariavusiems vokiečių pusėje. Teigiama, kad pinigus šiam paminklui skyrė Talino savivaldybė ir estų išeivija. Iš ketaus nulietame Estijos žemėlapyje pažymėtos vietos, kuriose estų kariai stojo į žūtbūtinę kovą su Raudonąja armija. Pažymima, kad šiose kautynėse kartu su estais kovėsi flamandų brigada, vadovaujama Leono Degrelio. Bet baisiausia, anot Tribunos, memorialo atidaryme dalyvaus esesininkai iš Vokietijos, Belgijos, Danijos, Nyderlandų ir Norvegijos. Straipsnis užbaigiamas tradiciškai: Cinizmo viršūne reikia pavadinti Talino valdžios sprendimą pastatyti paminklą šalia monumento sovietų išvaduotojams, atidavusiems savo gyvybę už Talino išvadavimą nuo fašistų.
Petras KATINAS
© 2005 "XXI amžius"
|