|
Blerbalas, arba Niekų kalba
Petras KATINAS
Kaip teigia Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, žodis blerbalas šnekamojoje kalboje reiškia niekų kalbą ar prastą viralą. Tiktai šiuo žodžiu galima įvertinti dabartinės Seimo daugumos sukurtų ir vis dar tebekuriamų įvairiausių komisijų veiklą. O aukštąjį pilotažą toje blerbalynėje pademonstravo Laikinoji Seimo komisija, vadovaujama darbiečio S.Pabedinsko, neva tyrusi aukštų valstybės pareigūnų, priklaususių KGB karininkų rezervui, veiklą. Šios komisijos paskelbtos vadinamosios tyrimo išvados parodė visos šios asmenų grupės chameleoniškumą, beprincipingumą, jeigu nepasakytume daugiau. Užtat šiomis išvadomis buvo labai patenkinti aukščiausieji valdžios pareigūnai. Pavyzdžiui, Seimo Pirmininkas, dar visai neseniai pasisakęs už visų rezervininkų sąrašo išviešinimą, negalėjo atsidžiaugti komisijos, nenuveikusios jokio darbo, objektyvumu ir labiausiai džiaugėsi, kad ji išvengė politinių vertinimų(?!). Čia jau Seimo Pirmininkas pademonstravo arba visišką neišmanymą, arba runkelinį cinizmą. Negi svetimų valstybių šnipų ir agentų veiklą galima vertinti nepolitiškai? Tarsi kokią vištų vagių bylą. Seimo Pirmininkui džiaugiantis nepolitiniu vertinumu, vertėjo pasakyti, kad tokia komisijos išvada tebuvo tik akių dūmimas. Bet ir negalėjo būti kitaip! Juk didžiąją komisijos dalį sudarė valdančiosios daugumos atstovai, ir jie netgi norėdami negalėjo elgtis kitaip, nes turėjo atsižvelgti į savo vadus, kurių dauguma trokšta tiktai vieno kad tik greičiau būtų pamiršta ir palaidota arba bent užrakinta devyniais užraktais paskutiniųjų dešimtmečių Lietuvos istorija. Pirmiausia, žinoma, palaidojant KGB veiklos rezultatus. Juk ims kas nors ir iškels klausimą: kas gi iš dabar valdžioje sėdinčiųjų groja pirmaisiais smuikais? Ar tie rezervininkai bei jų šefai etatiniai čekistai, ar tie, kurie duodavo jiems įsakymus iš LKP CK rūmų aukščiausiųjų vadų kabinetų? Taigi KGB rezervininkai kartu su komisijos nariais gali miegoti ramiai: viskas padaryta, kaip liepė tie patys rezervininkų viršininkai CK vadai ar jų ištraukti į elito luomą naujieji gelbėtojai. Antraip užsitrauktų ir Premjero, ir ūkio ministro ar Šatrijos nemalonę. Šiaip ar taip, teigiant, kad komisijos darbas tai ne politinis veiksmas, o KGB rezervininkai nekelia jokios grėsmės valstybės saugumui, tai tebuvo tik vienas valdančiųjų triukas.
Ne be reikalo vertindamas atkurtosios nepriklausomybės penkiolikos metų pasiekimus, Premjeras ypač akcentavo, kad jis niekuomet nesiknaisioja po senus šiukšlynus. Svarbiausia, anot Premjero, reikia matyti, ką per penkiolika metų vienas ar kitas žmogus davė savo valstybei. Juk ne kas kitas, o Premjeras, dabar besidedantis vos ne pagrindiniu nepriklausomybės atkūrėju, vis dar nepamirštančiu žingsnis po žingsnio koncepcijos, faktiškai išgujo iš savo aplinkos visus buvusius sąjūdininkus ir, pasak prof. B.Genzelio, kol kas dar nedrįstančio pasitraukti iš A.Brazausko komandos, apie Premjerą būrėsi ir buriasi tik LKP CK aparato darbuotojai. Ne ką geresni susispietė ir apie Darbo partijos įkūrėją bei vadą, jau nekalbant apie K.Prunskienės valstiečius. Visi išaugę iš tų pačių užsistovėjusių sovietinių kūdrų maurų. Ir visų apetitai po nepriklausomybės atkūrimo kur kas didesni nei pasaulinės literatūros personažo Gargantiua.
Taigi tik labai naivūs žmonės manė, kad S.Pabedinsko komisija galėjo paskelbti kitokį vertinimą. Tuo labiau jog netgi Amerikon nuvykęs naujos politinės jėgos vadas ūkio ministras, kuris skelbiasi esąs kone didžiausias Lietuvos valstybininkas, irgi ne kartą sakė, kad nepriklausomybės metai buvo tik žmonių nuskurdinimo metai, ir štai jis, genialusis, turi imtis tęsti Lietuvos nepriklausomybės brandinimą.
Dabar kasdien nuo ryto iki vakaro pluša kita blerbalų komanda Seimo Etikos ir procedūrų komisija. Tai dar juokingesnė institucija nei baigusi savo darbą KGB rezervininkų komisija. Juk jau ne juokas, o visiškas nusivylimas apima, kai, pažeidę ne tik etikos, moralės normas, bet ir priesaiką Lietuvai, parlamentarai atsiperka įspėjimais. Kokiame demokratinės valstybės parlamente dar galima išvysti tokius spektaklius?! Juokingiausia, kad ta Etikos komisija nubaudžia nelankančius posėdžių seimūnus sumažindama jiems atlyginimus. Juk toks sumažinimas naujiesiems Seimo milijonieriams mažiau nei musės įkandimas. Antai nuolat mokantis visus, kaip tvarkyti ekonomiką, ir per visą nepriklausomybės laikotarpį pilstantis iš tuščio į kiaurą liberalcentristas, ekonomikos profesorius, darbo reikalais turėjęs būti Niujorke, atsidūrė Taityje. O Seimo naujokė V.Martinkaitienė vietoje Vokietijos nusileido lėktuvu Meksikoje... Ir ne viena, o su visa savo šeimyna. Taigi gali atostogauti, pramogauti, daryti viską, kas tik šauna į galvą. Nes nieko neatsitiks. Nes tokie žmonės ne tik spjauna į valstybę, bet neturi nė kruopelės moralės. Jau nekalbant apie etiką. Tuo labiau pramogaujant už mokesčių mokėtojų pinigus. Aiškiai matosi, kad į Seimą atėję naujokai, matydami senbuvių patirtį, nė kiek jiems nenusileidžia ir dėl nebaudžiamumo netgi toli juos pralenkia.
Kai kurie išminčiai guodžia, jog nereikia pernelyg jaudintis dėl tokių tautos išrinktųjų išdaigų. Esą pakentėkime ketverius metus ir po to didžiausia bausmė jiems bus neišrinkimas kitai kadencijai. O šventasis naivume! Viena, jiems antrojo išrinkimo nebereikės. Per ketverius metus jie taip pasitvarkys šeimyninio biznio reikalus, kad padvigubins ar patrigubins savo milijonus. Antra, jeigu pasirodys dar mažai, tai prieš rinkimus vėl išeis į mases, pavaišins ledais bei alumi arba iš dviejų tūkstančių litų, skirtų seimūnų kanceliarinėms reikmėms, dovanos vardinius rašiklius, pažadės rojų ne po vienuolikos, o po kokių penkių dienų. Praėjusieji rinkimai parodė, kad tai ir atvaro prie balsadėžių sovietine nostalgija užkrėstą elektoratą. Bet blogiausia, kad jokios prošvaistės tame visuotinio mulkinimo ir ciniškos apgaulės procese nematyti. Gūduma, kurios pasekmės gali būti kur kas baisesnės nei bolševikinė okupacija. Tada bent dar buvo nemažai žmonių, kurie nedvejodami guldė galvas ant tėvynės aukuro. Dabar tokių beveik nebeliko. O jeigu ir liko, tai į jų balsus niekas neįsiklauso, net jei tokiems balsams ir pavyksta retsykiais prasiveržti pro televizijos ir radijo bosų užtvaras.
Valdančiųjų melagysčių galėtų pavydėti net pats legendinis baronas Miunheuzenas. Antai paaiškėjo, kad Anykščių rajone vos galą su galu sudurianti bedarbė, gyvenanti tiktai iš valstybės skiriamų pašalpų jos dukroms, paaukojo Socialdemokratų partijai dešimt tūkstančių litų. Neva ji labai mylinti A.Brazauską. Ir tokių dosnių bedarbių ir socialiai remtinų žmonių, atseikėjusių neokomunistams dešimtis tūkstančių litų, buvo ne vienas. Kokia gi Etikos komisija drįstų įvertinti tokius dalykus, jeigu pats partijos vadas nemato nieko stebuklingo? Todėl jeigu tam spektakliui vadovaujantis A.Monkevičius ar kiti komisijos nariai pasielgtų vyriškai bei garbingai, atsisakytų tuščio ir niekam nereikalingo neva darbo, nebūtų už virvučių tampomi statistai, jie labai pasitarnautų visuomenei. Gal ir padėtų jai atsikvošėti. Viena aišku: dabartinis Seimas sumušė (ir toliau muša) visus rekordus pažeidinėjant įstatymus, supainiojant privačius ir viešuosius interesus. Tačiau iš Etikos komisijos narių girdisi tik graudūs padūsavimai apie tai, kad seimūnų kelionės į šiltus ir egzotiškus kraštus, priesaikos laužymas kelia tiktai abejones dėl jų sąžiningumo.
Galima lažintis, jog nieko neišeis iš svarstymų, ką daryti su Konstituciją, Seimo statutą, priesaiką pažeidusiais Solidarumo profsąjungos prezidente Aldona Balsiene ir Žemės ūkio rūmų vadu, norinčiu tokiu būti iki gyvos galvos, Jonu Ramonu. Niekas net nebandys atimti iš jų mandatų. Tuo labiau kad kairiųjų dauguma jau prakalbo, kad reikia svarstyti ir Tėvynės sąjungos frakcijos narį Rytą Kupčinską, kuris neva irgi neteisėtai vadovauja iš visų pusių puolamam Sąjūdžiui. Aišku, matant, kad A.Balsienė ir J.Ramonas už savo vadovavimą susižeria tūkstančius, o R.Kupčinskas negauna nė cento, netgi savo sunkiai uždirbtų pinigų dalį atiduoda Sąjūdžio skoloms sumokėti. Šiame reikale įdomus dar vienas dalykas: juk A. Balsienė, už kurią mūru stojo valdančioji dauguma, yra lyg ir opozicijoje priklauso paksininkų frakcijai. Tačiau tai nieko nereiškia. Svarbiausia sielų giminystė.
Liberaldemokratų A.Matulevičiaus ar A.Balsienės opoziciniai vaidinimai kelia tiktai faktiško Seimo vyriausiojo dirigento Č.Juršėno šypseną. Ir kodėl gi nesišaipyti, jeigu neokmunistinio liaudies fronto reikalų tvarkytojas tapo net Seimo džentelmenų klubo pirmininku. Kiti džentelmenai irgi gana įdomūs. Tai darbo žmonių gynėjas A.Sysas, buvęs R.Pakso patarėjas R.Ačas, darbietis V.Muntianas bei panašūs. Štai kokią aristokratiją Lietuva išsiaugino per penkiolika atkurtosios nepriklausomybės metų! Belieka džentelmenais paskelbti J.Veselką su V.Šustausku, ir lordų rūmai bus sukomplektuoti.
© 2005 "XXI amžius"
|