Šventojo
Kazimiero minėjimas Klaipėdoje
|
Prel. Juozas Šiurys
(dešinėje) ir klebonas
kun. Romualdas
Vėlavičius jaunimo būryje
|
Šventasis Kazimieras Lietuvos ir vienos iš Klaipėdos
parapijų globėjas. Šv. Kazimiero parapijos Klaipėdoje tikintieji
nekantriai laukė šios šventės. Kovo 4 dieną jie gausiai rinkosi
maldai už savo parapiją, Švč. Sakramento artumoje giedojo Kalvarijos
kalnus. Per šv. Mišias koplyčioje aidėjo skambios giesmės ir karštos
maldos. Eucharistijos šventime dalyvavo Telšių vyskupo Vincento
Borisevičiaus kunigų seminarijos Šv.Kazimiero kursas, tikinčiuosius
sužavėjo būrys jaunų žmonių, pasiruošusių aukoti savo jaunystę ir
gyvenimą Viešpačiui. Po Šventos Aukos visi norintys buvo pakviesti
į šventinį koncertą Aklųjų ir silpnaregių kultūros centre, o ištikimiausieji
liko maldingai budėti per visą naktį Viešpaties artumoje.
|
Be maldos
nepajėgsime gyventi laisvi
Minėdami tautos šventę tikintieji rinkosi bendrai
maldai už Tėvynę. Negalintys to padaryti, Vilniaus Arkikatedroje
aukotas šv. Mišias galėjo stebėti per televiziją. Joms vadovavęs
Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis
ragino žmones neapleisti padėkos Dievui ir tiems, kurie savo gyvybe,
Aukščiausiojo duotais gabumais, pasiaukojimu ir tyliu darbu mūsų
Tėvynėje iškovojo, kūrė ir puoselėjo laisvą gyvenimą.
|
Verbų
sekmadienis
Brangūs Kristaus gyvybės kaina atpirkti XXI amžiaus
krikščionys, susimąstykime! Verbų sekmadienį (kaip kadaise didžiausia
žydų minia sveikino ir garbino Jėzų, taip panašiai ir mes) gausiai
susibūrę bažnyčiose garbinkime Tą, kuris ateina Viešpaties vardu.
Vis dėlto drabužių ir medžių šakų (kaip tai anuomet
darė izraelitai, plg. Mt 21, 8) Jam ant kelio neklosime, nes savo
rankose laikydami verbų šakeles ir vieningai melsdamiesi Eucharistijos
šventime mes nepalyginti pranokstame anuometinius žydus (Kristaus
ir Bažnyčios mokymo atžvilgiu), nes dabar išreiškiame savo tikėjimą
gan netolimoje ateityje mums visu grožiu atsiveriančios šios dieviškosios
vizijos tikroviškumu: Paskui regėjau: štai milžiniška minia, kurios
niekas negalėjo suskaičiuoti, iš visų giminių, genčių, tautų ir
kalbų. Visi stovėjo priešais sostą ir Avinėlį, apsisiautę baltais
apsiaustais, su palmių šakomis rankose (Apr
7, 9).
|