|
Velykos su Popiežiumi
Mindaugas BUIKA
Liudijimui žodžiai nėra būtini
Intensyviausias liturginių metų laikotarpis, Didžioji savaitė, šiemet ypatingas tuo, kad pirmą kartą per popiežiaus Jono Pauliaus II 26 metų pontifikato laikotarpį celebruojant pagrindinėse iškilmėse jį pavaduoja kiti Bažnyčios hierarchai. Štai kovo 20 dieną Verbų sekmadienio šv. Mišioms Šv. Petro aikštėje Popiežiaus vardu vadovavo jo generalinis vikaras Romos diecezijai kardinolas Kamilas Ruinis. Kovo 24 dieną Didžiojo ketvirtadienio Krizmos šv. Mišių celebracijai Šv. Petro bazilikoje vadovavo Vyskupų kongregacijos prefektas kardinolas Džiovanis Batista Rė.
Tos pačios dienos pavakare pradedant Velykų tridienį, Viešpaties Paskutinės vakarienės šv. Mišioms Šv. Petro bazilikoje vadovavo Popiežiškosios šeimos tarybos pirmininkas kardinolas Alfonsas Lopesas Truchiljas. Kovo 25 dieną, Didįjį penktadienį, taip pat Šv. Petro bazilikoje Viešpaties Kančios celebracijai vadovauja Apaštališkosios penitenciarijos prefektas kardinolas Džeimsas Frensis Stafordas. Didžiojo penktadienio vakare Romos Koliziejuje bus einamas tradicinis Kryžiaus kelias. Stočių mąstymus šiemet parašė Tikėjimo doktrinos kongregacijos prefektas kardinolas Jozefas Ratcingeris. Šis hierarchas kovo 26 dieną, Didįjį šeštadienį, vadovaus Velyknakčio vigilijai pagrindinėje Vatikano šventovėje. Velykų sekmadienio šv. Mišioms Šv. Petro aikštėje Popiežiaus vardu vadovaus Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Andželas Sodanas, tačiau tradicinį apaštalinį palaiminimą miestui ir pasauliui suteiks pats Šventasis Tėvas.
Tokia artimiausių bendradarbių kardinolų parama Jonui Pauliui II aukojant svarbiausias pamaldas yra visiškai suprantama: juk jau Gavėnios laikotarpiu pasaulio krikščionys su dideliu susirūpinimu ir maldingai nusiteikę atidžiai sekė Popiežiaus ligos eigą. Ir tuo pat metu Šventasis Tėvas buvo sektinas Gavėnios prasmės sampratos ir liudijimo pavyzdys. Jis kantriai kentė ligos kančias vienybėje su Kristumi, kuris savo kančia ir mirtimi ant kryžiaus laimėjo atpirkimą visai žmonijai. Tad, kaip pažymi Niujorko (JAV) katalikų vyskupijos laikraštis Catholic New York, sergančio Popiežiaus mokymas yra dar išraiškingesnis ir tikresnis.
Jonas Paulius II sunkiai taria žodžius, bet dabar tai nėra svarbu, dabar jam nebereikia žodžių: Šventasis Tėvas praktiškai parodo tai, ką jis skelbė nuo pirmosios savo pontifikato dienos: Nebijokite! Jo nepalaužiamas tikėjimas ir geležinis apsisprendimas tęsti Viešpaties patikėtos misijos vykdymą iki galo, nepaisant fizinio silpnumo ir amžiaus, - Popiežiui gegužės mėnesį sukaks 85 metai, - išliko toks pat tvirtas, koks buvo visą gyvenimą.
Daugelį metų Popiežius ragino tikinčiuosius be baimės ir abejonių sekti Kristų, skirti Jam savo gyvenimą, būti ištikimus Evangelijai ir Bažnyčios mokymui. Jonas Paulius II ne tik ragino, bet liudijo savo pavyzdžiu, ką jis daro iki šiol. Taip Šventasis Tėvas savuoju gyvenimu įkūnija žodžius, kuriuos apaštalas šv. Paulius perduoda mums, išgirdęs iš paties Viešpaties lūpų: Pakanka tau mano malonės, nes mano galybė geriausiai pasireiškia silpnumu (2 Kor 12, 9).
Taigi Popiežius galbūt fiziškai yra silpnas, todėl jam reikia mūsų maldų, mūsų rūpesčio ir mūsų meilės, daro išvadą Catholic New York. Tačiau dvasiškai ir morališkai jis yra stiprus, galingas Bažnyčios lyderis, kuris eina priekyje visų tikinčiųjų, sekdamas Viešpatį į Kalvariją. Jis moko mus visus, kad tie, kurie yra ištikimi, pagaliau pasieks spindinčią Velykų ryto aušrą.
Eucharistijos ir kunigystės sakramentų saitai
Kitas reikšmingas šiemetės Didžiosios savaitės aspektas yra popiežiaus Jono Pauliaus II laiškas pasaulio kunigams, parašytas Didžiojo ketvirtadienio proga. Nors Šventasis Tėvas šį tradicinį kreipimąsi, kai Bažnyčios liturgijoje minimas kunigystės sakramento įsteigimas, paskelbė jau 24-ą kartą, tačiau pirmą kartą toks dokumentas parašytas Šventajam Tėvui gulint ligoninėje, kur jis gydėsi po tracheotomijos operacijos. Į jus, brangūs kunigai, krypsta mano mintys, kai gydydamasis ir atgaudamas jėgas leidžiu laiką ligoninėje kaip ligonis tarp ligonių ir Eucharistijoje savo kančią jungiu su Kristaus, - pastebi Popiežius laiške, datuotame kovo 13 diena.
Pristatydamas dokumentą, Kunigų kongregacijos prefektas Darijus Kastriljonas Ojosas pažymėjo, kad Šventasis Tėvas savosios kančios tyloje pavyzdžiu gyvenimo, atiduoto iki galo, pakartoja apaštalo šv. Pauliaus tvirtinimą, kad Dievo išmintis ir Dievo galia efektyviausiai yra skelbiama mylint visus žmones Kristaus meile ir savo kentėjimais papildant, ko dar trūksta Kristaus vargams dėl jo Kūno, kuris yra Bažnyčia (plg. Kol 1, 24). Vadinasi, Popiežius nuo savo paties Kryžiaus svariai parodo kunigui tą neišmatuojamą orumą, kurį jam suteikia dvasiniai šventimai. Jų pagrindu jis in persona Christi gali tarti Eucharistijos slėpinio įsteigimo žodžius, kartu prisiimdamas gebėjimą transformuoti savąją kunigo egzistenciją į radikalią dovaną Bažnyčiai ir žmonijai.
Sustiprintus Kristaus, mus, kunigus, Popiežius kviečia perkeisti save į Eucharistijos duoną, kartu dėkojant Dievui už mūsų pačių gyvenimus, kad galėtume darbuotis dėl išganymo, kuris pasiekiamas tik per vienatinį Jo Sūnų, - aiškino kardinolas D.Kastriljonas. Jis taip pat nurodė, kad savo laiške kunigams Šventasis Tėvas primena jų klusnumą iš meilės, tą dėkingą įpareigojimą, kuris prisiimamas šventimų dieną. Šis įpareigojimas reiškia visišką atsidavimą Dievo tautai ir, būnant pavyzdžiu visiems tikintiesiems, rodymą klusnumo autoritetingai vyskupo įžvalgai. Toks protingas kunigo savarankiškumo apribojimas yra priešingas moderniųjų kultūros maištininkų elgesiui, kurie, siekdami saviraiškos, nenori jokių apribojimų, net tų, kurių reikalauja sveikas protas ir bendrasis gėris.
Šiais Eucharistijos metais savo laiške kunigams išryškindamas abiejų sakramentų Eucharistijos ir kunigystės glaudų ryšį, popiežius Jonas Paulius II pabrėžia kunigų švento gyvenimo poreikį, kad jie būtų vertingi švenčiausiojo slėpinio celebrantai ir sergėtojai. Nurodydamas, kad šis kunigo šventumas turi būti išreikštas ypatingu eucharistinio pamaldumo liudijimu, Šventasis Tėvas priminė, kad daug palaimintaisiais ir šventaisiais paskelbtų kunigų taip pavyzdingai paliudijo tikėjimu uždegdami jų aukojamose šv. Mišiose dalyvaujančius tikinčiuosius. Daugelis jų išsiskyrė ilga Švenčiausiojo Sakramento adoracija.
Popiežius taip pat pabrėžia, jog naujosios evangelizacijos uždaviniai reikalauja, kad gerokai pasimetę dabartinės sekuliarizuotos visuomenės žmonės teisėtai nori juos mokančiuose kuniguose pamatyti Kristų, kuriuo jie galėtų sekti. Jauni žmonės ypač to nori; Kristus ir toliau juos kviečia tapti savo draugais, o kai kuriems iš jų siūlo visiškai atsiduoti Dievo Karalystės reikalui, - aiškina Jonas Paulius II. Pašaukimų tikrai netrūks, jei mūsų kunigiškas gyvenimas taps iškilesnis, jei, vykdydami savo tarnystę, būsime šventesni, rodysime didesnį džiaugsmą ir užsidegimą.
Komentuodamas popiežiaus Jono Pauliaus II laiške kunigams išreikštą paraginimą, kad šventumas turi atsispindėti ne tik jų gyvenimo būde, bet ir celebracijoje, kardinolas D.Kastriljonas atkreipė dėmesį į poreikį pagarbiai prisilaikyti nustatytų liturginių normų. Jis pažymėjo, kad tiek žiniasklaida, tiek jo vadovaujama Kunigų kongregacija gauna tikinčiųjų nusiskundimų dėl liturginių piktnaudžiavimų, kad aukojant šventas apeigas kartais pritrūksta taktiškumo. Žinoma, tai priklauso ir nuo žmonių jautrumo, tačiau Šventasis Tėvas primena mums, kunigams, jog tai yra švenčiausi veiksmai, ir reikia būti ypač atsargiems juos atliekant, nurodė kardinolas D.Kastriljonas. Apie šias problemas Popiežius rašė enciklikoje Ecclesia de Eucharistia, jo pageidavimu Dieviškojo kulto ir sakramentų kongregacija paskelbė atitinkamą instrukciją Redemptionis Sacramentum.
© 2005 "XXI amžius"
|