|
Kas madinga ir nemadinga
Pasak Maironio, mainos rūbai margo svieto. Metams bėgant, keičiasi ne tik rūbai, bet ir žmonių papročiai, įpročiai. Tačiau yra amžinų vertybių, kurios niekada nesikeičia. Keistai atrodo, kai amoralūs poelgiai po kelių dešimtmečių priimtini, net madingi. Seniau viešose vietose besikeikiančius paauglius suaugę žmonės pabardavo, sugėdindavo, o šiandien visi tylime. Mat nenorime pasirodyti esą nemandagūs pamokslautojai. Daug kas pas mus tapo nemadinga. Pavyzdžiui, nemadingos ir civilinės, ir religinės santuokos. Priešingai, madinga gyventi su draugu. Kaip sakydavo mūsų senoliai, susidėjus, susimetus. Toks susimetimas naudingas vienišoms mamytėms. Jos vaikučiams valstybės skirtas pašalpas panaudoja neoficialiems tėveliams išlaikyti. Anot senovės romėnų: o laikai, o papročiai mažamečiai vaikai išlaiko nedirbančius tėvus.
Šiais laikais su pašaipėle žiūrima į žmogų, mylintį savo Tėvynę, gerbiantį tautos papročius. Vienoje televizijos laidoje jaunas politologas kaip neigiamą bruožą prieškario Lietuvoje paminėjo tautiškumą. Jo nuomone, nereikia sureikšminti tautinių švenčių, nereikia sielotis, kad gabus jaunimas palieka Lietuvą. Pasak jo, viskas išsispręs savaime. Toks požiūris ne jo vieno, todėl nenuostabu, jog mūsų tautinės šventės blankios, neįdomios, ypač jaunimui, kuris susirado naują madingą dievuką šv. Valentino dieną.
Net ir Bažnyčia į tautines šventes žiūri abejingai. Štai Klaipėdoje iš keturių katalikų bažnyčių tik viena Šv. Kazimiero padarė malonią išimtį: aukojo šv. Mišias už Lietuvą. Jaunas kunigas pasakė Vasario 16-osios šventei skirtą gražų pamokslą. Ar seniai su džiaugsmo ašara akyse ne vienas klaipėdietis sutiko Marijos Taikos Karalienės bažnyčios grąžinimą tikintiesiems? Prie jos atstatymo, prie to, kol buvusi filharmonija vėl tapo bažnyčia, prisidėjo daugelis žmonių. Aktyvus buvo ir jaunimas. Prisimename, kaip iškilmingai minėjome Vasario 16-ąją dar nebaigtoje atstatyti bažnyčioje. Ji buvo sausakimša, visų norinčiųjų dalyvauti sutalpinti negalėjo. Vėliau Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios šventės šioje bažnyčioje tapo gražia tradicija. Gaila, kad su šviesaus atminimo mons. B.Burneikio iškeliavimu į Amžinybę ir klebono mons. J.Gedvilos išvykimu į Telšius nutrūko ši graži tradicija.
Kartais reikia tiek nedaug ir turime gražų pavyzdį, patraukiantį visų dėmesį. Mūsų didieji miestai šiemet parodė, kaip galima gražiai, prasmingai ir šiuolaikiškai švęsti Vasario 16-ąją. Nemažai triūso įdėjo ir nacionalinė televizija, padovanojusi visai Lietuvai tokį įspūdingą reginį.
Kaip būtų gera, kad ir kiti miestai, rajonai, apylinkės neliktų abejingi tautinėms šventėms.
Ona BEINORYTĖ
Klaipėda
© 2005 "XXI amžius"
|