Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Laikas
Ora et labora
Pasaulis
Ūkis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Šviesus Šančių poetės atminimas

Benjaminas ŽULYS

Kun. Virginijus Veprauskas aukoja šv. Mišias už poetę J.Degutytę

Šv. Mišiose giedojo „Žiburio“ vidurinės mokyklos vokalinis ansamblis

Seimo narė Vida Marija Čigriejienė kalba prie namo Kranto 6-ojoje gatvėje, kur gimė ir augo poetė J.Degutytė

Pirmadienį Kauno Švč. Jėzaus Širdies (Šančių) bažnyčioje buvo aukotos iškilmingos šv. Mišios mūsų tautos poetės Janinos Degutytės atminimui Kaune įamžinti. Prieš šv. Mišias ir jų metu buvo paskaityta poetės kūrinių, trumpai prisimintas jos nelengvas gyvenimo kelias. Parapijos klebonas kun. Virginijus Veprauskas aukos metu pakvietė susirinkusiuosius prisiminti šviesų ir prasmingą poetės gyvenimą, pasimelsti už ją. Gražių, dvasingų giesmių pagiedojo „Žiburio“ vidurinės mokyklos vokalinis ansamblis. Prisiminti kažkada poetės pasakyti žodžiai, kad poezija – tai sakralinis aktas, malda ir palaiminimas. Šv. Mišių pabaigoje klebonui buvo įteiktos atnašos – poetės poezijos rinkiniai: „Ugnies lašai“ (1955 m.), „Dienos dovanos“ (1960 m.), „Ant žemės delno“ (1963 m.) ir kt., iš viso – devyni rinkiniai. Be to, dar – poetės megzta puošni skraistė, kuri taip pat buvo padėta prie altoriaus.

Šv. Mišiose dalyvavo Seimo narė Vida Marija Čigriejienė, Kauno miesto mero pavaduotojas Kazimieras Kuzminskas, kiti svečiai, gausus moksleivių būrys, Šančių gyventojai.

Janina Degutytė gimė 1928 metais Kaune, Šančiuose, netolimoje Kranto dabartinėje šeštojoje gatvėje, trečiuoju numeriu pažymėtame name. Tuometėje nedidelėje raudonų plytų Šančių bažnytėlėje ji buvo pakrikštyta, registre įrašyta 170 –ąja. Šančiuose, būdama vos dešimties metų, ėmė rašyti eilėraščius, čia užaugo. Toks ankstyvas potraukis poezijai aiškiai rodė didelį norą bei pašaukimą kurti. Jau žymiai vėliau, 1965 metais, poetė prisimins: „ Mano priemiestis. Šančiai. Akmens ir smėlis. / Mažyčių namelių, mažyčių sodelių eilės. Ir pavasario klevas – kaip žalias, vingrus šešėlis, / Nuo nevaikiškų ašarų drėgnos lūpos ir eilės. / Svetimų lėktuvų ūžimas – ir spiegia sirenos... / Svetimų uniformų šešėliai prie klevo, prie klevo...“

Po šv. Mišių gausus būrys žmonių susirinko prie J.Degutytės buvusio gyvenamojo namo Kranto šeštojoje gatvėje. Poetės dukterėčia Aušra Karpinskienė, Seimo narė V. M. Čigriejienė, Šančių vidurinės mokyklos, kurioje kažkada mokėsi poetė, mokytoja Angelė Raišytė, Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas poetas Petras Palilionis, kiti kalbėjo apie poetės kūrybą, jos jautrią sielą. Tuo pačiu prisiminta, kad poetė į Amžinybę išėjo prieš penkiolika metų, kad šioji diena – dar ir Tarptautinė poezijos dienos šventė.

Poetė kažkada rašė: „Gimiau Kaune, Šančiuose. Čia Nemunas, smėlėta VI Kranto gatvelė ir aukštas klevas gale namo“. Maža žalia gatvelė, atsiremianti į Nemuną.

Medinis keturių butų su mansarda namas, statytas senelio Simono Bedarfo rankomis. Tėvas – Stasys Degutis (1902 – 1942), kilęs iš gausios valstiečių šeimos nuo Žiežmarių, buvo geras, šviesios ir taurios prigimties žmogus. Jis ir senelė iš motinos pusės Stasė Bedarfienė – artimiausi būsimosios poetės žmonės.

Nevaikiška, skaudesnė nei našlaitės Janinos vaikystė praėjo be motinos meilės, be jos globojančios šilumos – ji buvo pragerta...

„Ankstyvoj vaikystėj mane sunku buvo prisišaukti. Aš gyvenau savo pasauly su žolėm ir medžiais, su paukščiais ir akmenimis. Visi jie buvo labai geri, vienas kitą mylėjo ir mane gindavo nuo viso pikto. (...) Kaune, prie vartelių, augo didžiulis klevas ir jis man padėjo. Ir Nemunas“, – rašė poetė.

Keletą metų su tėvais būsimoji poetė gyveno Telšiuose. Mokytis pradėjo Kauno VII gimnazijoje. „Gimnazijoje turėjau kelias drauges – iš jų viena tebuvo tokia iki pat savo mirties. Gyvenom gretimose gatvelėse, ji V Krante, o aš VI. Vakarais lydėdavome viena kitą valandų valandas, kol visi kiemai ir namai nutildavo“, – prisiminė vėliau poetė.

Dar gimnazijoje Janinos sveikata buvo silpna, o reikėjo rūpintis gyvenimu. Klasės draugės slapta palikdavo sumuštinių, kviesdavosi pietų. Daug jautrumo rodydavo ir mokytojai, žinodami dėl ko ji praleidinėja pamokas...Ypač gera buvo klasės auklėtoja Antanina Draginaitė.

Buvę baisu... 1948 metais areštuota visa berniukų klasė. Literatų būrelyje Janina buvo išvadinta dekadente, žalinga sovietinei santvarkai. Su širdgėla ji pasakojo apie istorijos mokytoją Klovą. Prisiminė jo mintį, kad priešą reikia pažinti. Gal taip mokytojas norėjęs motyvuoti iškreiptos istorijos mokymąsi. Visada kalbėdavęs kiek galėdamas sąžiningiau. Nujausdamas savo likimą, atsisveikinęs su klase, jis buvo suimtas ir negrįžo.

1948 metais J. Degutytė baigė gimnaziją ir, paremta klasės auklėtojos, išvažiavo į Vilnių studijuoti literatūros. Vertėsi iš stipendijos, dar padėdama ir savo motinai. 1955 metais baigė universitetą, tapo lietuvių kalbos ir literatūros specialiste. Dirbo Tauragės vaikų bibliotekoje, vakarinėje mokykloje dėstė rusų kalbą. Vėliau, pablogėjus sveikatai, persikėlė į Nemunaičius ir dirbo Laurų septynmetėje mokykloje – sanatoriniuose vaikų namuose.

Pirmieji eilėraščiai buvo išspausdinti „Jaunimo gretose“ – taip J.Degutytė išėjo į viešumą. Draugams padedant, apsigyveno Vilniuje, dirbo redaktore grožinės literatūros leidykloje ir 1958 metais buvo priimta į Rašytojų sąjungą, dar nepasirodžius pirmajam rinkiniui. Poetės buvo nesveika širdis – teko gydytis Maskvoje, Jaltoje. Pirmieji J.Degutytės eilėraščių rinkiniai ir R.N.Rilkės bei M.Cvetajevos kūrinių vertimai, kuriuos skaitytojai pirkdavo noriai, išleisti 1959 ir 1960 metais.

Poetė mirė 1990 metais Vilniuje, palaidota Antakalnio kapinėse. Tokie buvo trumpi prisiminimai apie poetę tą jos pagerbimo dieną.

Beje, šiam namui, kuriame gimė ir augo J.Degutytė, šiemet sukanka šimtas metų. Ir šiandien jis dar tvirtas, gerai menąs poetės žingsnius. Pro šio namo langus ji kažkada žvelgė į gatvelę, ja skubančius žmones, kieme lietė savo mieląjį klevą. Medis, matyt, jautė poetės meilę. Kaip prisimena jos dukterėčia Aušra, poetei mirus, nors tai įvyko už šimto kilometrų, klevas ėmė nykti, skursti, kol visai nudžiūvo...

Poetės pagerbimo dieną Šančiuose prie jos buvusio gyvenamojo namo buvo atidengta poetės paminklinė lenta, žyminti, kad čia gyveno poetė Janina Degutytė (architektas Algimantas Šlapikas.) Memorialinę lentą pašventino kun. V.Veprauskas.

Po to netoliese, Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centre, įvyko poezijos spektaklis „Du vaikystės pasauliai“ pagal J.Degutytės eiles. Vaidino Šančių vidurinės mokyklos teatro studijos „Fantazija“ jaunieji atlikėjai. Vėliau čia buvo surengta jaunųjų literatų viktorina, nugalėtojai apdovanoti gražiais medaliais su įrašytu poetės vardu.

Kaunas

Ričardo ŠAKNIO nuotraukos

© 2005 "XXI amžius"