Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Laikas
Ora et labora
Pasaulis
Ūkis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Mylėti Jėzų tada, kai sunkiausia

Inesė RATNIKAITĖ

Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis kalbėjo apie Jėzaus išsiskleidusią meilę

Kovo 13-oji atėjusiems į susitikimą su fokoliarais buvo pripildyta bendravimo, pasidalijimų, artumo malonės. Susitikimas sekmadieno rytą prasidėjo Šiaulių Katedroje šv. Mišiomis. Po jų susirinkta jaukioje Šiaulių vyskupijos Katechetikos centro salėje.

Susitikimą svečiai – Jolanta, Robertas ir Džoja – pradėjo fokoliarų judėjimo naujovėmis. Robertas pasakojo apie Lietuvoje susibūrusią medikų grupę. Susitikimuose jie dalijasi savo patirtimi: kaip, būdami gydytojai, gali gyventi krikščioniškai, keisti darbą ligoninėse, kaip į savo grupę pakviesti daugiau kolegų.

Po tokios įžangos bandyta pasinerti į dvasingumą, susimąstyti, kas padeda asmeniškai eiti su Dievu ir vienas su kitu bendruomenėje, šeimoje, darbe; kas visus jungia. Fokoliarai sakė, jog svarbiausias judėjimo dalykas yra tai, kad Jėzus yra tarp mūsų. Esantis Eucharistijoje, Jis taip pat yra ir šalia esančiame brolyje. Jėzus gali būti visur, kur susirenkame. Tačiau Jis nepasirodo staiga, sakė Robertas. Reikia kažko daugiau, reikia būti susivienijus Jo vardu: būti susivienijus dėl Jo tarpusavio meilėje.

Klausytojai taip pat dalijosi savo patirtimi, įspūdžiais, pastebėjimais. Daugelis džiaugėsi, kad fokoliarai visada yra besišypsantys, nešantys meilę kitiems.

Džoja prasitarė, kad nėra lengva visada būti laimingiems. Kartais būna labai sunku mylėti ir išlikti mylinčiam, ypač kai nėra atsako. Tam reikia atsinaujinimo. Tenka šimtą ar daugiau kartų per dieną pradėti iš naujo gyventi, iš naujo mylėti. Tai neapsieina be praradimų, atsižadėjimo, skausmo. Viso to tikslas – vienybės kūrimas, teigė Džoja. Vienybės kainą atspindi momentas ant kryžiaus, kai Jėzus šaukė: „Dieve mano, Dieve mano, kodėl mane apleidai?” Tai sunkiausias momentas, kai Dievas nebejaučia Tėvo. „Tokį, apleistą Jėzų, norime mylėti”, – sakė fokoliarai.

Susitikime dalyvavęs Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis kalbėjo apie Jėzaus išsiskleidusią meilę. Jėzus, anot ganytojo, nori žydėti žmonių širdyse ir Jo meilės gyvenimas pereina į kiekvieną. Kai sugebame mylėti savo artimuosius, Jėzus myli per mus. Svarbiausias dalykas, sakė vyskupas, pasilikti nuolatinėje Dievo meilėje ir Juo pasitikėti. Tuomet Jėzus padovanoja daug nuostabių dalykų, iš kurių nuostabiausia yra amžinojo gyvenimo tikrovė. Baigdamas vyskupas kvietė kurti naują miestą, kuriame gyventų Jėzaus dvasia. „Pirmiausia kiekvienas savo širdyje sukurkime naują miestą, pagrįstą meile, gerumu ir ištikimybe”, – siūlė ganytojas.

Jungtinės Metodistų Bažnyčios pastorius Kingslis Holdenas pasidalijo įspūdžiais iš Italijoje vykusios tarptautinės fokoliarų konferencijos. „Aš jaučiu, kad fokoliarai, kaip tarptautinė ekumeninė bendruomenė, yra labai reikalinga šiandieniniam krikščioniškam pasauliui. Esu įsitikinęs, jog Dievas per Chiarą Liubič sukūrė fokoliarus, kad jie būtų šių dienų pasaulio jėga. Dėkoju Dievui už fokoliarų judėjimą“, – sakė pastorius.

Po pietų, nudžiuginusių tarpusavio bendravimu, buvo prisiminta 1993 metais Italijoje vykusi tarptautinė fokoliarų šeimų šventė. Džiugino juostoje užfiksuota šeimų gausa, jų vienybė, nesavanaudiška tarpusavio pagalba. Tai realybė, jau atėjusi į Lietuvą. Tereikia fokoliarų pasėtas širdies gėles dovanoti kiekvienam sutiktajam. Tereikia kito akyse pastebėti apleistojo Jėzaus žvilgsnį ir pakeisti jį meilės žvilgsniu.

Šiauliai

© 2005 "XXI amžius"