|
Žemės ūkio rūmai laukia perversmo
Benjaminas ŽULYS
Turbūt niekas nepamena, kad Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) tarybos posėdis neįvyktų dėl nepakankamo kvorumo. Šį kartą taip buvo. Trūko vieno nario, ir nors posėdžio pradžia buvo visai valandai atidėta, tačiau tas vienintelis neatvyko. Ir iš visos Lietuvos suvažiavę tarybos nariai nepatenkinti skirstėsi nieko nenuveikę.
Po kurio laiko tarybos posėdis įvyko. Jame kaip niekad kilo daug diskusijų, svarstymų dėl Žemės ūkio rūmų veiklos efektyvumo, jos skaidrumo. Aiškiai jautėsi, kad šie debesys kaupėsi ilgą laiką ir pagaliau jie vieną kartą pratrūko. Kai kurie komitetų pirmininkai, kalbėdami apie savų padalinių veiklą, tuoj pat nukrypdavo į ŽŪR vadovavimo stiliaus žalingus ypatumus, administracijos nusižengimus skirstant įvairių fondų lėšas ir pan. Susidarė įspūdis, tarsi rūmai jau kurį laiką tarnauja ne visos Lietuvos kaimo žmonėms, o grupei sau palankių žmonių, stambiesiems ūkininkams. Antai buvęs Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos, dabar Seimo narys ūkininkas Kazys Starkevičius atvirai pasakė, kad pastaruoju metu rūmai tapo kone pajuokos objektu. Vadovybės parengti dokumentai kai kada prieštarauja vieni kitiems, vadovai nesutaria, kuris kurį raštą turėtų pasirašyti, nors turėtų būti gerai žinoma, kad, pateikiant šalies vadovybei vieną ar kitą siūlymą, reikia turėti vieną nuomonę, o ne kelias. Seimo narys piktinosi, kad į kairę ir dešinę švaistomos lėšos. Anot jo, mažai ką veikiąs ŽŪR pirmininko pavaduotojas A.Ražauskas, gyvenąs ir dirbąs tolimame rajone, kas mėnesį gauna kelių tūkstančių litų atlyginimą. Taip jam išmokėta apie 150 tūkstančių litų. Ir dėl to, kaip sakoma, nė šuo nesulojo. Priekaištų susilaukė ir rūmų pirmininko pavaduotoja G. Staliūnienė ir ji esą nevisiškai atliekanti savo pareigas, nors iš rūmų kasos kas mėnesį atsiimanti po kelis tūkstančius litų. O etatiniai rūmų atstovai, kurie komanduoja ne iš patogių kabinetų Kaune, o artimiausiai bendrauja su ūkininkais rajonuose, uždirba po 700 litų. (Ne kartą teko girdėti rūmų vadovus kalbant, kad esą kone kiekvienas jų turi savo ūkį, gyvulių, paukščių, tad tokio atlyginimo jiems visai pakanka.) Seimo narys K.Starkevičius šioje netvarkoje įžvelgė neskaidrumo reiškinių, todėl pasiūlė rūmų direktoriui Remigijui Urbonui atsistatydinti. Einantis ŽŪR pirmininko pareigas Albertas Amšiejus irgi atkreipė dėmesį į R.Urbono veiklą. Kuo įtiko naujasis administracijos vadovas R.Urbonas Jonui Ramonui, galima tik spėlioti, - sakė A. Amšiejus. - Tik mane vis perspėdavo: tu niekur nesikišk. Pasirodo, kad ne paslaptis ir tai, jog kai kurių darbuotojų atlyginimų priedai gerokai viršija pačius atlyginimus.
Rūmuose gyvuojančia tvarka piktinosi ir Lietuvos žemės savininkų sąjungos pirmininkė, ŽŪR prezidiumo narė Antanina Venckūnienė. Ji sakė, kad rūmų valdininkų stalčiuose prapuola kai kurie aukštesnėms instancijoms parengti dokumentai. Tai įvyksta gal todėl, jog tie dokumentai būna ne visuomet palankūs rūmų vadovybei, spėliojo kalbėtoja. Ji su nerimu pastebėjo, kad šioje organizacijoje labiau tvarkomi ne šalies žemdirbiams svarbiausi reikalai, o asmeniniai interesai, tad kaip rūmai turės autoritetą kaime. Ironizuodama A.Venckūnienė sakė, kad rūmai gal jau tapo rūmų vadovybės įsteigta bendrove.
Prof. Antanas Stancevičius priminė, kad Danijos verslininkai mūsų šalyje ima statyti stambius kiaulininkystės kompleksus. Šimtai tūkstančių kiaulių užterš mūsų kaimą, dirvožemį, gamtą, srutų baseinų smarvė pasklis toli už jų ribų. Iš mūsų bus paimtos geriausios žemės. Be to, iš Lietuvos ūkininkų bus atimtas kiaulininkystės verslas, nes savo produkciją masiškai bruks danai, mūsų kaimo žmonės bus toliau skurdinami. Profesorius negirdėjęs, kad Žemės ūkio rūmai būtų ėmęsi konkrečių žygių toms statyboms uždrausti.
Tarybos posėdžio darbe dalyvavęs Seimo narys, buvęs rūmų pirmininkas J.Ramonas susirinkusiesiems oficialiai pranešė, kad jis jau nėra tikslinių atostogų išėjęs ŽŪR pirmininkas ir iš šių pareigų yra atleistas. Tarybos nariai vėliau tarpusavyje šnekučiavosi, ar reikėjo tiek laiko gaišti ir kitus gaišinti, kol suprasta, kad toks sprendimas turėjo būti priimtas seniai. Atrodo, kad Seimo narys nežinojo įstatymo. Tad kaip jis Seime galės balsuoti už kurį kitą įstatymą, samprotavo žemdirbiai. Beje, čia galima prisiminti, kaip dar neseniai J. Ramonas savo noru ŽŪR prezidiumui buvo padavęs pareiškimą dėl savo atsistatydinimo iš rūmų vadovo pareigų, to priežastį nurodydamas aptakiai. Bet tuomet prezidiumo nariai vos ne liaupses sakė savo vadovui, vienas kitas pastebėjo, kad jis dargi per daug dirbąs. Ir pirmininkas savo poste liko. Nors jeigu iš tikrųjų būtų norėjęs išeiti, jokie pagyrimai, jokie įstatymai to padaryti jam nebūtų draudę.
Šiame tarybos posėdyje vienas aktyviausių jos narių ūkininkas Kęstutis Bružikas, kaip paprastai, kalbėjo tiesiai šviesiai. Jis teigė, kad dabartiniai rūmai neatspindi pagrindinių žemdirbių problemų. Todėl, anot jo, nori nenori, kyla minčių dėl jų paleidimo. Beje, šią mintį K.Bružikas išsako ne pirma kartą
Kiti posėdžio dalyviai pabrėžė negalį nepastebėti, kad rūmuose jau vyksta varžybos dėl būsimų postų. Nieko stebėtina balandžio viduryje įvyks neeilinis Lietuvos žemės ūkio rūmų suvažiavimas. Tada daug kas paaiškės.
Po tarybos posėdžio sutiktas pažįstamas ūkininkas prasitarė, kad joks suvažiavimas rūmuose dabar gyvuojančios tvarkos nepakeis, jei ir toliau čia bus atliekami vien vadinamieji kosmetiniai pataisymai, patapšnojant vienas kitam per petį. Kas nors bus pabartas, pakritikuotas, tuo viskas ir baigsis. Rūmams reikia esminių pertvarkymų, tikro perversmo, tik tada bus galima ko nors tikėtis. Bet vargu ar tai įvyks. Esą visoje Lietuvoje klesti oficialus pinigų grobimas, korupcija, kiti panašūs dalykai.
O balandžio vidurys jau čia pat.
Kaunas
© 2005 "XXI amžius"
|