Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Kultūra
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Parodos
Pasaulis
Švietimas
Ūkis
Žvilgsnis
Valstybė
    ir Bažnyčia

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Lietuva liūdi didžiojo lenkų tautos sūnaus

Popiežius Jonas Paulius II 1993 m. rugsėjo 4-8 dienomis lankėsi Lietuvoje Vladimiro Gulevičiaus (ELTA) nuotrauka

2005 m. balandžio 2 d., šeštadienį, 22.37 val. Lietuvos laiku, eidamas aštuoniasdešimt penktuosius gyvenimo metus, dvidešimt septintaisiais pontifikato metais, priėmęs šventuosius sakramentus, Vatikane mirė Jo Šventenybė Popiežius Jonas Paulius II. Mirties liudijimą pasirašė popiežiaus asmeninis gydytojas Renatas Buconetis. Liudijime nurodyta, kad Popiežius mirė nuo septinio šoko ir negrįžtamo širdies ir kraujagyslių veiklos sutrikimo. Jis taip pat sirgo Parkinsono liga, turėjo didelių kvėpavimo sutrikimų ir gerybinės prostatos hipertrofijos.

Karolis Juzefas Vojtyla buvo gimęs Vadovicų mieste Lenkijoje, Krokuvos arkivyskupijoje, 1920 m. gegužės 18 d. Jis buvo antras buvusio Lenkijos kariuomenės seržanto ir iš Lietuvos kilusios jo žmonos sūnus. 1942 metais K. J. Voityla nusprendė tapti kunigu ir slapta pradėjo rengtis įšventinimui, nes šalis tuo metu buvo okupuota nacių. Kunigystės šventimus priėmė 1946 m. lapkričio 1 d.; 1958 m. rugsėjo 28 d. konsekruotas vyskupu; 1964 m. sausio 13 d. tapo Krokuvos arkivyskupu; 1967 m. birželio 26-ąją popiežiaus Pauliaus VI paskirtas kardinolu. Popiežiumi išrinktas 1978 m. spalio 16 d. Po 455 metų jis tapo pirmuoju ne italų kilmės popiežiumi. Jo pontifikatui, trečiajam pagal trukmę visoje Bažnyčios istorijoje, spalį būtų suėję 27 metai.

Popiežius Jonas Paulius II buvo daugiausiai keliavęs visų laikų pontifikas. Jis iš viso Italijoje ir už jos ribų nukeliavo 1247613 km, o tai prilygsta 3,24 atstumams nuo Žemės iki Mėnulio. Jis pirmasis iš popiežių, peržengęs sinagogos ir mečetės slenkstį. Jonas Paulius II buvo ne tik pasaulio pilietis, bet ir gyvas šalių, žemynų, rasių, religijų dvasinio ryšio simbolis. Pirmoji jo kelionė įvyko 1979 m. sausio 25-vasario 1 d. į Dominikos Respubliką, Bahamų salas ir Meksiką. 1979 metais kelioms dienoms Popiežius grįžo į komunistų valdomą tėvynę. Manoma, kad po Šventojo Tėvo atvykimo Lenkijoje suaktyvėjo „Solidarumo“ judėjimas.

1981 m. gegužės 13 d. į Popiežių Vatikano Šv. Petro aikštėje šovė turkų kovotojas Mehmetas Ali Agdža. Popiežiaus gyvybę išgelbėjo gydytojai. Katalikų Bažnyčios vadovas atleido į jį šovusiam M.A.Agdžai.

Šv. Mišios Šv. Petro aikštėje

Visa Bažnyčia gedi ir meldžiasi už mirusį Šventąjį Tėvą. Romoje, Šv. Petro aikštėje sekmadienio rytą aukotoms šv. Mišioms vadovavo Kardinolų kolegijos vicedekanas kardinolas Andželas Sodanas. Jis sakė: „Šiandien – Atvelykio sekmadienis, baltųjų mūsų krikšto drabužių šventė. Šiandien – Dievo Gailestingumo sekmadienis. Mūsų sielos sukrėstos skaudaus įvykio: mūsų Tėvas ir Ganytojas Jonas Paulius II mus paliko. Tačiau jis daugiau kaip 26 metus mus nuolat ragino žvelgti į Kristų, vienintelę mūsų viltį. Į viso pasaulio aikštes jis nešė krikščioniškosios vilties Evangeliją, visus mus mokė, kad mirtis yra ne kas kita, o tik perėjimas į Dangaus Karalystę. Ten mūsų amžinasis likimas, ten visų mūsų laukia Tėvas. Krikščioniškas skausmas ir liūdesys dėl mirties tuoj pat virsta gilia ramybe, nes mes tikime Tą, kuris yra pasakęs: „Aš esu Prisikėlimas ir Gyvenimas. Kas tiki mane, neragaus mirties per amžius“.

Kardinolas homilijoje priminė vieną pagrindinių Jono Pauliaus II mokymo teiginių – jo skelbtą visa apimantį Dievo Gailestingumą. Kardinolas priminė ir vieną pirmųjų 1980 metais paskelbtą Jono Pauliaus II encikliką „Apstus Gailestingumo“, ir šio Popiežiaus įvestą Atvelykio sekmadienį švenčiamą Dievo Gailestingumo šventę. „Būtent Dievo Gailestingumo šventės išvakarėse Viešpaties Angelas atėjo į Vatikano apaštalinius rūmus ir tarė gerajam ir ištikimajam tarnui: „Eikš į savo Viešpaties džiaugsmą“. Iš dangaus jis ir mums tepadeda žengti per vilties slenkstį. Jo mokymas telieka giliai įspaustas mūsų širdyse. Jonas Paulius II visiems kartoja: „Dievas nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad Jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis būtų per Jį išgelbėtas“. Dabar mūsų pareiga nuimti Popiežiaus pasėtos šios žinios derlių. Šiandien kreipiamės į mūsų Šventąjį Tėvą: Dangaus angelai tave tenuveda į dangų. Džiūgaujantys chorai tave tepasitinka ir tenuveda į Šventąjį Miestą, Amžinąją Jeruzalę“.

Šv. Mišioms pasibaigus buvo giedama Velykų laikotarpio vidudienio antifona „Regina Caeli“. Šia proga arkivyskupas Leonardas Sandris, kuris Popiežiui sergant ir negalint kalbėti skaitydavo jo parengtus tekstus, perskaitė dar prieš Popiežiaus mirtį parengtą trumpą meditaciją, skirtą Atvelykio sekmadienio vidudienio maldai.

Devynias dienas vyks gedulingos pamaldos už popiežių Joną Paulių II. Popiežiaus laidotuvės vyks balandžio 8 dieną 10 valandą ryto (11 val. Lietuvos laiku). Ant Šv. Petro bazilikos laiptų bus aukojamos laidotuvių šv. Mišios. Apeigoms vadovaus Kardinolų kolegijos dekanas kardinolas Jozefas Ratcingeris. Popiežius bus palaidotas požeminėse patalpose po Šv. Petro bazilika, kaip ir dauguma kitų pontifikų.

Kaip numatyta apaštalinėje konstitucijoje „Universi Dominici Gregis“, ne vėliau kaip po 20 dienų turi prasidėti konklava, kuri išrinks naują Popiežių. Vis dėlto kardinolai iki pirmadienio vakaro dar nebuvo nusprendę dėl tikslios konklavos datos, kada bus renkamas naujasis Bažnyčios vadovas.

VR, XXI, ELTA

© 2005 "XXI amžius"