Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Kultūra
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Parodos
Pasaulis
Švietimas
Ūkis
Žvilgsnis
Valstybė
    ir Bažnyčia

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Lietuva liūdi didžiojo lenkų tautos sūnaus

Popiežius Jonas Paulius II 1993 m. rugsėjo 4-8 dienomis lankėsi Lietuvoje Vladimiro Gulevičiaus (ELTA) nuotrauka

2005 m. balandžio 2 d., šeštadienį, 22.37 val. Lietuvos laiku, eidamas aštuoniasdešimt penktuosius gyvenimo metus, dvidešimt septintaisiais pontifikato metais, priėmęs šventuosius sakramentus, Vatikane mirė Jo Šventenybė Popiežius Jonas Paulius II. Mirties liudijimą pasirašė popiežiaus asmeninis gydytojas Renatas Buconetis. Liudijime nurodyta, kad Popiežius mirė nuo septinio šoko ir negrįžtamo širdies ir kraujagyslių veiklos sutrikimo. Jis taip pat sirgo Parkinsono liga, turėjo didelių kvėpavimo sutrikimų ir gerybinės prostatos hipertrofijos.

Karolis Juzefas Vojtyla buvo gimęs Vadovicų mieste Lenkijoje, Krokuvos arkivyskupijoje, 1920 m. gegužės 18 d. Jis buvo antras buvusio Lenkijos kariuomenės seržanto ir iš Lietuvos kilusios jo žmonos sūnus. 1942 metais K. J. Voityla nusprendė tapti kunigu ir slapta pradėjo rengtis įšventinimui, nes šalis tuo metu buvo okupuota nacių. Kunigystės šventimus priėmė 1946 m. lapkričio 1 d.; 1958 m. rugsėjo 28 d. konsekruotas vyskupu; 1964 m. sausio 13 d. tapo Krokuvos arkivyskupu; 1967 m. birželio 26-ąją popiežiaus Pauliaus VI paskirtas kardinolu. Popiežiumi išrinktas 1978 m. spalio 16 d. Po 455 metų jis tapo pirmuoju ne italų kilmės popiežiumi. Jo pontifikatui, trečiajam pagal trukmę visoje Bažnyčios istorijoje, spalį būtų suėję 27 metai.

Popiežius buvo nuostabus įrankis Viešpaties rankose

Popiežius Jonas Paulius II 1993 m. rugsėjo 4-8 dienomis lankėsi Lietuvoje. Nuotraukoje: Šventasis Tėvas Vingio parke Vladimiro Gulevičiaus (ELTA) nuotrauka

Iš Apaštalų Sosto mus visus pasiekė sukrečianti žinia – Šventasis Tėvas Jonas Paulius II iškeliavo susitikti su Dievu. Milijonai pasaulio katalikų buvo su Popiežiumi maldos vienybėje paskutines Jo žemiškojo gyvenimo valandas ir dabar graudulio kupina širdimi apgaili šią netektį pavesdami Ganytojo sielą ir gedulo rimtyje skendinčią tikinčiųjų bendruomenę Gailestingajam Viešpačiui. Tai didžiulė netektis Bažnyčiai ir asmeniškai kiekvienam jos nariui, tačiau žmogiško liūdesio akivaizdoje neturime apleisti savo krikščioniškojo tikėjimo centro – Velykų slėpinio, Kristaus Prisikėlimo mums suteiktos vilties. Mes karščiausiai tikime, kad Šventojo Tėvo siela jau džiūgauja Dievo artumoje, kad Jono Pauliaus II užtarimu sulauksime Viešpaties atlaidumo ir begalinių malonių.

Meilės, tiesos ir vilties apaštalas

Dvi paras nuo ketvirtadienio iki šeštadienio (kovo 31 d. – balandžio 2 d.) tęsėsi nežinomybė, kai sunkios sveikatos būklės popiežius Jonas Paulius II, sąmoningai atsidavė Dievo valiai, atsisakydamas vykti į ligoninę. Balandžio 2-ąją Šventojo Tėvo siela iškeliavo pas Viešpatį. Netrukus suskambo Romos bažnyčių varpai, o visas pasaulis, viltingai tikėjęsis laimingesnės pabaigos, pasinėrė į gedulą. Dar merdint Popiežiui, nerimas pasklido ne tik per katalikiškąjį ir visą krikščioniškąjį pasaulį – liūdėjo ir pasaulio musulmonai, ir judėjai. Šiomis liūdesio dienomis 26 metus Katalikų Bažnyčiai vadovavęs Jonas Paulius II prisimenamas kaip taikos skleidėjas, tolerancijos tarp religijų skelbėjas, kaip žmogus, padėjęs nugriauti į dvi priešiškas puses pasaulį skaldžiusią geležinę uždangą.

Svarus Popiežiaus mokymas apie Bažnyčios ir valstybės santykius

Mindaugas BUIKA

Popiežius Jonas Paulius II Lurde

1905 metų įstatymas buvo „skaudus ir traumuojantis“

Tuo metu, kai pasaulis buvo sutelkęs dėmesį į popiežiaus Jono Pauliaus II sveikatos būklę, negalima pamiršti, kad Šventasis Tėvas paskutinėmis savo gyvenimo savaitėmis intensyviai dirbo, ir jo paskelbti dokumentai yra ne mažesnės vertės nei ankstesnieji. Ypač tai pasakytina apie aktualų Bažnyčios ir valstybės santykių klausimą nagrinėjantį Popiežiaus laišką Prancūzijos vyskupams, skirtą šiemet minimoms garsiojo valstybės ir Bažnyčios atskyrimo įstatymo 100-osioms metinėms.

Ėjimas didžiosios paslapties link

Eglė PEREDNYTĖ

Skulptorius Leonas Strioga Aliaus Koroliovo (ELTA) nuotrauka

... Jis užkūrė man židinį, ir iškart pasidarė šviesiau – nuo ugnies ir buvimo su juo. Jis kalbėjo. Daug kalbėjo. Aš tylėjau. Klausiaus.

Lyg lietus lijo mintys, skubėjau rašyti ir laukiau, kad staiga atsivers man gelmė, kurios dar nepatyriau...

Leonas Strioga. Jo paroda „Atmintis“ Kauno paveikslų galerijoje.

Muzikavimu sužavėjo M.Rostropovičių

Pasaulinio garso violončelininkas, dirigentas ir pianistas Mstislavas Rostropovičius ir vaikų muzikos mokyklos auklėtinis Vilius Daškevičius (kairėje – mokytoja Virginija Mažeikienė, dešinėje – Viliaus mama)

Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo „Pagalba Lietuvos vaikams“, įkurto 2003 metais, paramą gavo septintos klasės mokinys, violončelininkas Vilius Daškevičius. Ukmergės vaikų muzikos mokyklos mokytoja metodininkė Virginija Mažeikienė pasakojo, jog tik atsitiktinumo dėka jos mokiniui pavyko susitikti ir sugroti šių laikų muzikos genijui.

„Jaunimėlio“ iš Vilniaus koncertas JAV

Vilniaus universiteto studentiškos muzikos ansamblis „Jaunimėlis“ su koncerto organizatore Marija Remiene (ketvirta iš dešinės)

JAV lietuvių išeivijos ir seniausias pasaulyje lietuviškas dienraštis „Draugas“, praėjusiais metais atšventęs 95-uosius savo gyvavimo metus, ir toliau varo gilią gyvavimo vagą. Be to, kasmet jis surengia kelis renginius.

Fenomenologinis žvilgsnis
į religiją

Ramūnas LABANAUSKAS

Kovo 17-18 dienomis Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto patalpose vyko jau tradicine tapusi Religijos studijų ir tyrimų centro organizuojama mokslinė konferencija „Religija ir kultūra“. Darbas vyko trijose sekcijose: „Krikščionybė šiandien: marginalumo ar atvirumo link“, „Filosofija ir teologija“ bei „Religija ir menas“. Perskaityta apie 20 pranešimų, iš kurių šios apžvalgos autorius turėjo galimybę klausytis dešimt. Fenomenologiniu požiūriu analizuotas religijų vaidmuo globalizacijos ir sekuliarizacijos procese, jos sąveika su įvairiomis šio proceso paveiktomis ar dėl jos pasekmių susiformavusios pasaulietinės kultūros sferomis.

Aukštuomenė? Elitas? Nomenklatūra?

Valdas KILPYS

Šio rašinio pavadinimas neatsitiktinis. Pastaruoju metu Lietuvoje pasirodė nemažai svarstymų šia tema. Jei prieš „runkelių“ termino įvedimą viešumon elito problematiką nagrinėjo daugiausia akademinių sluoksnių atstovai, tai po jo ši problema visu aštrumu atsiskleidė ir šalies žiniasklaidoje.

Pavasario linksmybės…

Petras KATINAS

Praėjusią savaitę kai kuriuos žmones, nesusivokiančius politinėje virtuvėje, nustebino vieno Naujosios sąjungos-socialliberalų lyderių Seimo nario Artūro Skardžiaus samprotavimai per Lietuvos radiją, kad būsimuosiuose savivaldybių rinkimuose socialliberalai gali eiti kartu su Darbo partija. Mat, pasak A.Skardžiaus, abiejų partijų ideologija bei jose esantys kadrai labai panašūs. Neva ir „darbiečiai“, ir socialliberalai siekia sukurti Lietuvoje stiprų vidurinįjį sluoksnį. Labai įdomiai „darbiečių“ milijonieriai kuria tą vidurinįjį sluoksnį. Pirmiausia tas „kūrimas“ vyksta didinant savo asmeninį kapitalą – ne tik tos vis neatsirandančios viduriniosios klasės, bet ir visų Lietuvos piliečių sąskaita. Pasirodo, uspaskichininkai ir socialliberalai net ideologiją turi. Čia tai jau tikra naujiena! Bet iš veiksmų kaip ant delno matyti, jog pagrindinė abiejų šių grupuočių ideologija – bet kokia kaina išsilaikyti valdžioje. Ir nieko daugiau. Taigi paskutinį kvapą išleidžiantys socialliberalai, turintys Seime tik dešimt mandatų, o ir tuos gavę tiktai per Premjero partijos malonę, ieško užuovėjos pas galingesnius. Kita vertus, juk ne kas kitas, o Seimo Pirmininkas ir jo partija išaugino ir atvedė valdžion V.Uspaskichą. Todėl tas ir galėtų atsilyginti.