|
Meilės, tiesos ir vilties apaštalas
Dvi paras nuo ketvirtadienio iki šeštadienio (kovo 31 d. balandžio 2 d.) tęsėsi nežinomybė, kai sunkios sveikatos būklės popiežius Jonas Paulius II, sąmoningai atsidavė Dievo valiai, atsisakydamas vykti į ligoninę. Balandžio 2-ąją Šventojo Tėvo siela iškeliavo pas Viešpatį. Netrukus suskambo Romos bažnyčių varpai, o visas pasaulis, viltingai tikėjęsis laimingesnės pabaigos, pasinėrė į gedulą. Dar merdint Popiežiui, nerimas pasklido ne tik per katalikiškąjį ir visą krikščioniškąjį pasaulį liūdėjo ir pasaulio musulmonai, ir judėjai. Šiomis liūdesio dienomis 26 metus Katalikų Bažnyčiai vadovavęs Jonas Paulius II prisimenamas kaip taikos skleidėjas, tolerancijos tarp religijų skelbėjas, kaip žmogus, padėjęs nugriauti į dvi priešiškas puses pasaulį skaldžiusią geležinę uždangą. Jis buvo tikras šventasis, kiekvieną žmogų, nepriklausomai nuo jo tautybės, rasės, tikybos, politinių įsitikinimų, traukdamas savęs link, daugybėje pasaulio šalių pasitikdamas į jį tiesiamas tūkstantines rankas, kviesdamas bet kurį žmogų tapti bičiuliu jam, bičiuliu Kristui. Šventasis Tėvas buvo atkaklus ir drąsus, kai reikėdavo ginti moralines vertybes didžiules pastangas dėjo, kad nebūtų įteisinti gyvybę naikinantys abortai, eutanazija, Kristaus mokymui nepriimtina moterų kunigystė, tos pačios lyties asmenų santuokos, priešinosi celibato panaikinimui. Jis buvo Kristaus vietininkas ir pagal paskyrimą, ir pagal pašaukimą, ir pagal priėmimą. Daugeliui ilgai dar trūks Šventojo Tėvo ir jo popiežiškojo apsiausto ant kiek gunktelėjusių pečių, trūks jo rankos palytėjimo, daugeliui, trūks jo nuoširdžios gilios maldos prie Marijos altoriaus su rožiniu rankose. Daug jaunimo pasiges Popiežiaus, pradėjusio rengti pasaulio jaunimo festivalius, į kuriuos kas keleri metai susiburia milijonai jaunuolių iš viso pasaulio. O ypač šio Popiežiaus pasigesime mes, lietuviai, žinantys, kad savo pontifikato pradžioje jis sakė: Pusė mano širdies yra Lietuvoje.
Katalikai nuo Brazilijos iki Filipinų, nuo Pietų Afrikos Respublikos iki Vokietijos meldėsi, kai tik juos pasiekė žinia apie Popiežiaus žemiškosios kelionės pabaigą. Jonas Paulius II buvo trečiasis ilgiausiai Popiežiumi išbuvęs pontifikas per visą istoriją. Pasaulis neteko didžiausio kovotojo už žmogaus teises, teigė JAV prezidentas Džordžas Bušas. Yra žinoma, kiek daug pastangų dėjo Šventasis Tėvas, priešindamasis JAV vadovaujamam karui Irake, tačiau, nepaisant į tai prezidentas Dž.Bušas vis dėlto didžiai įvertino Jono Pauliaus II asmenį: Mes esame dėkingi, kad Dievas atsiuntė mums tokį žmogų, kuris išliks didvyriu per amžius. Lechas Valensa, vadovavęs Solidarumo judėjimui, perėmusiam Lenkijos valdžią į savo rankas po dešimtmetį trukusios kovos ir paskubinusiam visos Sovietų Sąjungos žlugimą, teigė, kad Lenkijoje gimęs Jonas Paulius II įkvėpė ryžtą užbaigti komunistinę erą Rytų Europoje. Be jo komunizmui nebūtų atėjęs galas arba jis būtų atėjęs daug vėliau ir buvęs kruvinas, teigė L. Valensa. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė, kad Jono Pauliaus II dvasinį ir politinį palikimą žmonija pelnytai vertina. Popiežiaus tėvynėje Lenkijoje daugiau bei 100 tūkstančių tikinčiųjų susirinko centrinėje Varšuvos aikštėje, o Krokuvoje, kurios arkivyskupu buvo Karolis Vojtyla, susirinko apie 60 tūkst. katalikų, kur po atviru dangumi buvo aukojamos šv. Mišios už mirusį Popiežių. Lenkijoje yra paskelbtas oficialus šešių dienų gedulas.
Į Šv. Petro aikštę Vatikane rinkosi ir daug jaunimo. Taip jaunimas atsidėkojo žmogui, kuris juos tiesiog sužavėjo ir patraukė prie savęs Kristui. Kaip skelbiama, paskutinieji Popiežiaus žodžiai, kuriuos jo bendradarbiams pavyko suprasti, buvo skirti jaunimui. Kai Jonui Pauliui II buvo pasakyta, kad Šv. Petro aikštėje per visą naktį liko budėti į miegmaišius susisupę keli šimtai jaunuolių, jis pasakė: Anksčiau aš jūsų ieškojau, o dabar jūs atvykote pas mane. Už tai jums dėkoju. Po to Šventasis Tėvas prarado sąmonę.
Roma rūpinasi, kad kuo geriau pasirengtų priimti maldininkus, šiomis dienomis atvykstančius pagerbti Popiežių ar dalyvauti jo laidotuvėse. Precedento neturinčią naštą Italijos sostinei dar labiau padidins tai, kad Popiežiaus laidotuvėse dalyvaus dešimtys valstybių vadovų, o iš viso apie du milijonus žmonių. Pačioje Romoje laidotuves bus galima stebėti per milžiniškus televizijos ekranus.
Visi mes prisimename beveik jau paskutinįjį susitikimą su Popiežiumi per Velykų šventę. Jis jau nebegalėjo kalbėti, nebegalėjo kreiptis į pasaulį su savo popiežiškuoju kreipimusi Urbi et orbi daugiau nei 60 kalbų, taip priartėdamas prie kiekvieno žmogaus. Tarsi suprasdamas savo negalią, tarsi nujausdamas jau tik galimą susitikimą su mumis danguje, Jonas Paulius II norėjo kiek įmanoma ilgiau pratęsti buvimo su mumis laiką. Tikime, kad buvimo su Juo laikas mums bus pratęstas Amžinojo Dievo buveinėje.
© 2005 "XXI amžius"
|