Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Kultūra
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Parodos
Pasaulis
Švietimas
Ūkis
Žvilgsnis
Valstybė
    ir Bažnyčia

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Turizmo biuras „Seimas“

Vilius BRAŽĖNAS

Jauniaus Augustino piešinys

Valstybinės kalbos priežiūros atstovai pagrįstai skundžiasi verslo iškabomis svetimomis kalbomis, kurios akį rėžia net Vilniaus Gedimino prospekte. Kažin, ar jie rastų prie ko prikibti, jei ant Gedimino pr. 53 pastato sienos atsirastų iškaba lietuviškai – Turizmo biuras „Seimas“. Tačiau Lietuvos Respublikos piliečiai tikriausiai protestuotų, jeigu Seimas užsiregistruotų kaip pelno siekiantis politinis verslas, o ne tautos atstovybė. Ar daug iki to betrūksta? Toks klausimas gali kilti daugeliui pažiūrėjus į šio Seimo narių savavališkas ir savanaudiškas išdaigas.

2005 kovo 21 d. spaudoje pasirodė straipsnių, jog dar nespėjusių kojų sušilti Seime du trečdaliai jo narių (91 iš 141) pasklido pasaulyje su įvairiomis komandiruotėmis. Du trečdaliai! Seimo valdančioji koalicija Alpių slidinėtoją, „ne KGB rezervininką“, nesusivokiantį savo pareigose, paliko pasimokyti seimūno amato Seimo vaikų darželyje. Pasirodo, vaikų darželio mokslų reikia net kai kuriems senbuviams, atsilikusiems geografijos moksle. Jie neskiria Vašingtono nuo šiltųjų vandenų salyno. Kaip gali reikalauti, kad „darbininkė“ naujokė žinotų skirtumą tarp Vokietijos ir Meksikos. Mokslas padeda: A.M.Brazauskas jau, matyt, atskiria Kauną nuo Maskvos. Gi dar nemokyta seimūnų brigada, iššvaisčiusi kovo mėnesio „turizmo“ biudžetą, tuština balandžio mėnesio biudžetą.

O kai kas tikėjosi, jog po „darbininkų“ vėliava atžygiavę milijonieriai seimūnai savo pinigais papildys valstybės biudžetą. Antai visų naujų milijonierių vadas Viktoras (sulietuvintas) Uspaskich (nesulietuvintas) spėjo jau ir Europos Sąjungos sostinėms, ir Amerikai darbietiškos garbės suteikti. O mokesčius, sakoma, reikės padidinti – iš vieno ar kito galo. Jis rado laiko (atliekamo nuo Seimo darbų) ir Maskvai pagarbą atiduoti. Gal pasiaiškinti dėl prezidento Valdo Adamkaus nenuolankaus sprendimo. Įdomu tai, kad (jei žiniasklaida nepokštavo dar prieš balandžio pirmąją) Uspaskichas Maskvon nusivežė… vertėją. Ar nebūtų geriau jam turėti vertėją, kai jis kalba Seime ar TV debatuose? Tada klausytojai suprastų, ką jis kalba, ir jam nebereikėtų aiškinti – „pasakysiu paprastai“, „dabar – labai trumpai“, „klausykite, gerbiamieji“.

Žinome, ar bent turėtume žinoti, kad Seime buvo ir bus priesaikai ištikimų valstybės vyrų ir moterų, kurie nesigiria, kaip Viktoras, esą valstybininkai. Tačiau liaudies posakis apie šaukštą dervos negalioja šiam Seimui, kurio medaus statinėn derva pilama kibirais.

Apie milijonierius kalbama ne dėl pinigo, o dėl jo kilmės. Pinigas politikoje, kaip ir vanduo ant stogo, vis randa didesnį ar mažesnį plyšelį. Savų smegenų ar prakaitu pinigo užsidirbę ar tuo būdu tėvų sukrautą palikimą gavę asmenys turi teisę dalį savo turto panaudoti politikai, kad valdžion pakliuvę aferistai ar besmegeniai utopininkai – „svieto lygintojai“ – nesulygintų visos tautos skurdo dalgiu. Tačiau balsuotojai turi teisę žinoti, kiek ir iš kieno kišenės kandidatas gauna paramos. Ir turi būti nustatyta paramos riba. Jau prieš rinkimų dieną turi būti žinoma kieno (gal net kurios kitos valstybės) pinigais kandidatas siekia Lietuvos laivo vairo. Jei vėliau paaiškėja klastotė, kaltininkai turi atsidurti kalėjime, o ne būti tik pabarti už „etikos“ klaidas. Nors tai nelengva, reikia ieškoti būdų apriboti balsavimo teisę psichiškai nestabiliems žmonėms – narkomanams, alkoholikams, kriminalistiniams nusikaltėliams ir, aišku, protiniams ligoniams. Būtina sukurti visuomenines organizacijas, kurios laiku nuplėštų kaukę akiplėšiškiems demagogams. Čia gera dirva pasireikšti intelektualams ir, žinoma, pensininkams, taip pat žurnalistams. Reikėtų žinoti ir apie piniguočių kandidatų, ypač „iš po nakties“ milijonierių, turto šaknis: garbingos jos ar nemoralios, o gal net neteisėtos. Išsamaus paaiškinimo reikia reikalauti ypač iš neturtingos Lietuvos turtuolių. Čia ne didžiulė Amerika, kur bet kas gero išradimo ar puikaus sumanymo dėka gali tapti milijonieriumi „iš po nakties“. Tada nebebūtų pagrindo įtarimams, kad į Seimą besitaikąs turtuolis tokiu tapo nuskurdindamas prisikeliančios Lietuvos žmones ir tikisi, Seiman pakliuvęs, per įstatymais sukurtą monopolį padidinti savo turtą, nuo skurdžių nugaros numaudamas paskutinius marškinius. Tokių Seime tikrai nereikia. Ypač besivadiną skurdžiais turėtų tokius išmesti iš Seimo per ateinančius rinkimus, jei neįmanoma anksčiau.

Todėl Lietuvos piliečiai, kurie siekia pagerinti ar pakeisti padėtį vienoje ar kitoje srityje, atstatyti teisingumą, moralę, pakelti patriotizmo mokymą mokyklose, sustiprinti saugumą, pasitarnautų visiems tiems geriems siekiams, jei įsidėmėtų JAV aviacijos viršininko gen. Kurtiso Lemėjo (Curtis Le May) patarimą: „Liaukimės vaikę muses. Atsikratykime mėšlyno“. Aišku, išdvės pačios didžiausios „musės“, jeigu per kitus Seimo rinkimus išmėšime iš Lietuvos kiemo raudonąjį nomenklatūrinį mėšlyną. Tad jau dabar metas blizginti ir galąsti mėšlavežio šakes. Vien patriotizmas ir geri norai rinkimų dieną nieko gero neduos Lietuvai. Ir patriotams reikia pilietinės savišvietos, kad galėtų iki rinkimų apšviesti savos aplinkos balsuotojus, idant jie atskirtų juodą nuo balto, melą nuo tiesos. Tada ant Gedimino pr. 53 pastato sienos galės išdidžiai kaboti bronzinė lenta su užrašu: LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS, o ne politinio verslo iškaba.

© 2005 "XXI amžius"