Atnaujintas 2005 balandžio 6 d.
Nr.26
(1327)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Devintoji konferencija apie Kauno istoriją

Jau tapo gražia tradicija Vytauto Didžiojo universiteto, Humanitarinių mokslų fakulteto, Istorijos katedros iniciatyva kasmet rengti Kauno istorijos konferenciją (Organizacinis komitetas: pirmininkas prof. dr. Zigmantas Kiaupa, nariai – dr. Jonas Vaičenonis, prof. habil. dr. Egidijus Aleksandravičius, prof. habil. dr. Vytautas Levandauskas ir kt). Kaunas yra vienintelis miestas Lietuvoje, kuris susirūpino savojo miesto istorija. Jau išleistos penkios knygos apie Kauno istoriją, o šeštoji turi pasirodyti gegužę.

Konferencijos mokslinių pranešimų programoje – trys pagrindinės temos – „Kaunas ir Lietuvos išlaisvinimo Tarybos veikla“, „Kaunas Pirmojo pasaulinio karo metais“ ir „Kauno istorijos profiliai“. Konferencijoje pranešimus skaitė dvidešimt trys mokslininkai, o ji tęsėsi dvi dienas. Įžanginį žodį tarė prof. dr. E. Aleksandravičius, kuris sakė, kad Kauno VDU istorikų iniciatyvą parėmė tuometinis Kauno apskrities administracijos viršininkas Kazimieras Starkevičius, jau pasirodė pirmosios Kauno istorijos metraščio knygos, kurias graibstyte išgraibstė kauniečiai. Profesorius minėjo, jog Kauno vidurinėms mokykloms (jų arti penkiasdešimties) buvo pasiųsta po vieną egzempliorių jų bibliotekoms, papildyti ir aukštųjų mokyklų bibliotekų fondai. Profesorius E.Aleksandravičius tikisi, kad išleistos Kauno istorijos knygos ir būsimieji leidiniai ženkliai praturtins ir Lietuvos istorijos šaltinius. Jis palinkėjo konferencijos dalyviams turiningo darbo, aktualių pranešimų.

Pirmąją konferencijos darbo dieną buvo perskaitytas dr. Mindaugo Bloznelio pranešimas apie Lietuvos išlaisvinimo tarybos veiklą (LIT’a). Pagrindinis šios Tarybos tikslas – išsaugoti visą tautos intelektualinį potencialą, kad, atkūrus valstybės nepriklausomybę, būtų kam vadovauti šalies ekonomikai, mokslui, visai valstybės raidai. Deja, matyti, dar prieškariu NKVD turėjo žinių apie intelektualų organizacijas ir jų narių sąrašus, nes labai greitai (per pusę metų) suėmė didesnę pusę LIT’os narių.

Politinę situaciją Lietuvoje 1944 metų rudenį analizavo pogrindžio aktyvistas Jonas Algirdas Antanaitis. Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos direktorius Vidmantas Vitkauskas išvardijo šaltinius Lietuvos išlaisvinimo tarybos veiklai tirti. Nesant pranešėjų doc. dr. Sigito Jegelevičiaus (VU) bei dr.Arūno Bubnio (Lietuvos istorijos institutas), jų pranešimus perskaitė VDU studentai. Pranešimuose buvo pateikta 1940-1941 metų antisovietinio pasipriešinimo centro Kaune analizė, taip pat nagrinėjama Lietuvos Laisvės armijos (LLA) veikla Kaune 1944 m. pabaigoje – 1945 m. pradžioje.

Didelio susidomėjimo susilaukė istoriko, Vytauto Didžiojo karo muziejaus skyriaus vedėjo Arvydo Pociūno pranešimas „Mūšiai dėl Kauno tvirtovės 1915 metų rugpjūtį“. Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse Kaunas buvo miestas – tvirtovė, turėjo uždaro miesto statusą. Carinė Rusija fortifikacijos įtvirtinimais buvo apjuosusi visą miestą ir tikėjosi, jog tai – neįveikiama tvirtovė. Pranešime buvo pateikta labai daug dokumentinės, iliustracinės medžiagos, kurios dėka labai aiškiai ir suprantamai visi dalyvavusieji suprato carinės kariuomenės vadų trumparegiškumą, nes „neįveikiama“ tvirtovė, prasidėjus karui, po kelių dienų kapituliavo. Dabar šių fortų panaudojimas tiriamas, analizuojamas. Gal tik IX fortas jau seniai turi savo išspręstą koncepciją – tai Antrojo pasaulinio karo aukų, žydų genocido memorialas. Likusieji naudojami neracionaliai arba visiškai apleisti, neprižiūrimi.

Antrąją konferencijos dieną įdomų pranešimą apie vaško liejyklas Kaune padarė archeologas Algirdas Žalnierius (Paminklų restauravimo ir projektavimo institutas). Lietuva, o ypač Kaunas vašką dideliais kiekiais eksportavo į daugelį Europos valstybių. Viena tokių liejyklų restauruota ir pateikta lankytojų dėmesiui Kauno rotušėje. Vaškas buvo lydomas dideliais gabalais (po 16 kilogramų). Nereikia pamiršti, kad jis mūsų valstybei teikdavo aukso pajamas. Kauno senamiestis buvo siete nusietas panašių į restauruotąją liejyklą.

Laima Bucevičiūtė (VDU) nagrinėjo vandens kelio Kaunas – Karaliaučius XV-XVIII amžiaus ypatumus ir privalumus miesto plėtrai. Dr. Elmantas Meilus (Lietuvos istorijos institutas) nagrinėjo rusų okupaciją Kaune 1655-1661 metais, remdamasis nenaudotais šaltiniais. Apie architekto Vladimiro Dubeneckio moderniąją architektūrą Kauno mieste įdomiai savo požiūrį išdėstė magistrė Dalina Ubartaitė-Vingienė ir kiti pranešėjai. Kavos pertraukų metu ir po kiekvieno pranešimo vyko disputai, mokslininkai atsakė į klausimus. Konferencijoje pateikta mokslinė medžiaga guls į naujos Kauno istorijos puslapius ir turės išliekamosios vertės.

Kazimieras Dobkevičius

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija