|
Pavasario linksmybės
Petras KATINAS
Praėjusią savaitę kai kuriuos žmones, nesusivokiančius politinėje virtuvėje, nustebino vieno Naujosios sąjungos-socialliberalų lyderių Seimo nario Artūro Skardžiaus samprotavimai per Lietuvos radiją, kad būsimuosiuose savivaldybių rinkimuose socialliberalai gali eiti kartu su Darbo partija. Mat, pasak A.Skardžiaus, abiejų partijų ideologija bei jose esantys kadrai labai panašūs. Neva ir darbiečiai, ir socialliberalai siekia sukurti Lietuvoje stiprų vidurinįjį sluoksnį. Labai įdomiai darbiečių milijonieriai kuria tą vidurinįjį sluoksnį. Pirmiausia tas kūrimas vyksta didinant savo asmeninį kapitalą ne tik tos vis neatsirandančios viduriniosios klasės, bet ir visų Lietuvos piliečių sąskaita. Pasirodo, uspaskichininkai ir socialliberalai net ideologiją turi. Čia tai jau tikra naujiena! Bet iš veiksmų kaip ant delno matyti, jog pagrindinė abiejų šių grupuočių ideologija bet kokia kaina išsilaikyti valdžioje. Ir nieko daugiau. Taigi paskutinį kvapą išleidžiantys socialliberalai, turintys Seime tik dešimt mandatų, o ir tuos gavę tiktai per Premjero partijos malonę, ieško užuovėjos pas galingesnius. Kita vertus, juk ne kas kitas, o Seimo Pirmininkas ir jo partija išaugino ir atvedė valdžion V.Uspaskichą. Todėl tas ir galėtų atsilyginti.
Visa bėda, kad, sprendžiant iš darbiečių nuvorišų grupuotės pavaduotojo V.Muntiano, darbiečiai visiškai netrokšta tokių sąjungininkų ir yra nusprendę eiti į savivaldybių rinkimus vieni. Pasirodo, darbiečiai kiekvienai savivaldybei parengs atskiras šviesaus rytojaus programas. Aišku, milijonierių komanda pirmiausia sieks visomis išgalėmis perimti didžiųjų miestų Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos kontrolę. Tam bus dedamos visos pastangos. Ir, aišku, dar didesni pinigai. Darbiečių įsitikinimu, naivuolių, juos išrinksiančių, pakaks ir per savivaldybių rinkimus.
Sprendžiant iš praėjusį savaitgalį įvykusio Darbo partijos trečiojo suvažiavimo ir partijos vado V.Uspaskicho pranešimo, sutikto kaip ir pridera audringais ilgai trukusiais plojimais, darbiečiai po poros metų ne tik perims visas savivaldybes, bet ir pinigus. Pasak oligarcho, Darbo partija centralizuotai mokys savo narius, kaip panaudoti europietiškus pinigus būsimajai pergalei pasiekti per savivaldos rinkimus. O iš viso šis suvažiavimas buvo tarsi du vandens lašai panašūs į jau pamirštus SSKP suvažiavimus. Nereikėjo jokių balsų skaičiavimų priimant nutarimus. Nebuvo jokių klausimų partijos vadui, jokių diskusijų. Visi rusų oligarcho pasiūlymai buvo priimti plojimais.
Seimo Pirmininkas ir socialliberalų lyderis suskubo paneigti savo pavaduotojo kalbas apie brolišką partnerystę su darbiečiais. Leista suprasti, kad iki galo bus ištikimi Premjero partijai. Bet kaip tada su pastarosiomis A.Paulausko kelionėmis po partijos skyrius, kuriuose jau beveik be jokių užuolankų kalbama, kad reikia prisiglausti prie stipriausios politinės jėgos, t.y. darbiečių. Antraip socialliberalai išnyks kaip dūmas, blaškomas vėjo. Tiesa, yra dar viena galimybė išlikti įsilieti į strateginių partnerių A.Brazausko partijos gretas, apie ką buvo kalbėjęs ir A.Paulauskas. Buvo net sukurta ta jungimosi darbo grupė, bet šiuo metu apie dar vienos partijos suvalgymą neokomunistų vadai nebekalba. Yra svarbesnių reikalų. Juk pačioje partijoje, bent jau paprasti partiečiai, neprileisti prie lovio, piktinasi, kiek dar ilgai partijos vadas ir Premjeras šoks pagal V.Uspaskicho dūdelę. Atsiranda netgi tokių nesusipratėlių, kurie piktinasi vadu ir Premjeru, kad tas nevykdo jokios socialdemokratinės politikos, atsisako įvesti progresyvinius mokesčius tūkstantinius atlyginimus gaunantiems žmonėms. Atsisako, nes žino, kad, įvedus tokius mokesčius, apie socialinę orientaciją postringaujantys partiečiai supykę paliktų partinius bilietus ir nueitų pas geriausią visų turčių globėją ir užtarėją darbiečių vadą ūkio ministrą. Aišku, dabar Premjeras ir jo liaupsintojai visais balsais šauks, jog rūpintojėlis nuo liepos 1-osios minimalų atlyginimą pakels iki 550 litų. Nesvarbu, kad tą gerą darbą Premjeras darys išimdamas pinigus iš svetimos kišenės iš sunkiai besiverčiančių įmonių, ir todėl daugeliui smulkiųjų verslininkų ši Premjero geradarystė bus tarsi akmuo po kaklu. Taigi ši neva socialinė akcija tik dar labiau paaštrins visuomenės problemas. O į atskirų partijos narių kritiką savo vadų atžvilgiu niekas nekreipia rimto dėmesio.
Bet penktadienį, balandžio 1-ąją, buvo sužaistas kitas garsusis Vyriausybės pokštas: suderinęs koalicijos partnerių pozicijas, Premjeras tradiciškai paskelbė dėl vadinamosios mokesčių reformos. Esą Lietuvos žmonės palaipsniui įsidės į savo kišenes tris milijardus litų. Tačiau šią reformą rimti ekonomistai ir apžvalgininkai jau pavadino mokesčių mažinimo karikatūra. Naudojamas senas išbandytas metodas pažadėsi patiešysi
Dėl to žadamo pinigų ir gerovės lietaus, pasipilsiančio ant brangių Lietuvos žmonių galvų, galima tik pasijuokti.
Tiesa, tas pinigų lietus kai kam jau dabar pilasi. Ir ne lietus, o tikra liūtis. Štai 2004 metais Lietuvos įmonės uždirbo 5,5 mlrd. litų pelno. Taip bent tvirtina Vyriausybės vadovas. Augimas siekė net 36 proc. Tokių tempų mums gali pavydėti visa Europa. Būtų tiesiog puiku, jeigu tokiais pat tempais augtų pensijos ir atlyginimai. Rojus, o ne gyvenimas būtų. Ypač sėkmingai dirbo statybininkai, baldininkai, chemikai. Štai garsioji Achema, kurios bosas B.Lubys neseniai gąsdino badu, jeigu prieštarausime Maskvai, savo akcininkams išmokėjo net 12,5 milijonų litų. Daugiau kaip 22 milijonus litų uždirbo Klaipėdos naftos terminalas. Lietuvos statybininkai 2004 metais gavo penkis milijonus litų pelno, o brendžio, putojančių vynų, vadinamų šampanu, ir kitų alkoholinių gėrimų gamintoja Alita raportavo gavusi 12,5 mln. litų pelno. Tačiau tai tiktai smulkmė, palyginti su bankų, draudimo kompanijų, o ypač farmacininkų pelnais, siekiančiais ne dešimtis, o šimtus milijonų.
D idžiausia feministe garsėjanti Aušrinė Marija Pavilionienė ir socialdemokratė Birutė Vėsaitė nusprendė, kad Lietuvoje itin pažeidžiamos moterų teisės. Pasirodo, tas teises labiausiai pažeidžia Dirbtinio apvaisinimo ir Reprodukcinės sveikatos įstatymų nebuvimas. Nesuvokiantiems galime paaiškinti, kas iš tiesų yra tas įmantriai pavadintas Reprodukcinės sveikatos įstatymas. Tai medikamentinio aborto, arba vadinamojo cheminio aborto, įteisinimas. A.M.Pavilionienė ir B.Vėsaitė jau net specialią spaudos konferenciją sušaukė, kurioje reklamavo dar net Lietuvoje neįregistruotą preparatą, sukeliantį cheminį abortą. Įdomu, kiek šioms moterų teisių gynėjoms farmacijos verslo rykliai įdėjo į kišenę? Bet ir be farmacininkų tuos cheminius abortus propaguoja, irgi suinteresuota tuo dalyku, Seksualinės sveikatos ir šeimos planavimo asociacija, kurios vadovė E.Kuliešytė tiesiog iš kailio neriasi propaguodama dirbtinį apvaisinimą ir cheminius abortus.
Ne vien A.M.Pavilionienė ir B.Vėsaitė taip kovoja už moterų teises. Štai Ž.Padaigos vadovaujama Sveikatos apsaugos ministerija sugalvojo projektą, kaip plėsti ankstyvą apsigimimų diagnostiką, suprantamiau kalbant, ministras sumanė dirbtinį žmonių giminės pagerinimą. Ar jums tai neprimena nacių koncentracijos stovyklose vykdytų panašių eksperimentų? Dabar minėtos Seimo narės ir Sveikatos apsaugos ministerijos valdininkai surado kalčiausius, kurie trukdo jų kilniai misijai dirbtiniam apvaisinimui, cheminiams abortams ir žmonių giminės gerinimui. Pasirodo, tai atsilikę nuo pažangiųjų reformatorių Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchai ir apskritai visa Katalikų Bažnyčia. Pastaruoju metu puolimai prieš Bažnyčią ir dvasininkus tapo ypač madingi, tiktai kur kas rafinuotesni nei sovietmečiu. Dabar tokių mokslinio ateizmo dėstytojų ir profesorių, kaip neseniai pasigyręs būsiąs bedieviu iki mirties ir nekrikštijęs abiejų savo sūnų Petras Pečiūra, sapaliojimų jau niekas nesiklausytų. Todėl pasirinkti kiti Bažnyčios ir tikėjimo niekinimo būdai. Tam pirmiausia panaudojamos visų trijų komercinių televizijų pagrindinės laidos, pradedant Nomeda ir baigiant Iliuzija ir tikrovė bei rusiškųjų Okna (Langai). O ką kalbėti apie buvusios pseudokatalikės A.Kudabienės laidas.
Savo nuolankumą darbiečiams dar kartą pademonstravo bioetinius reikalavimus griauti besirengiančios Vyriausybės vadovas, socialdemokratų lyderis A.Brazauskas. Jis netikėtai pasveikino vyresniuoju broliu tapusį ūkio ministrą ir jo partijos suvažiavimą. Kaip ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė V.Blinkevičiūtė bei valstietis A.Pekeliūnas. Netgi Prezidento sveikinimą partijai perskaitė jo patarėjas D.Gudelis. O paksininkų partijos atstovas J.Imbrasas V.Uspaskicho sambūrį palygino netgi su cunamiu
Ko gero, tai geriausias palyginimas, atspindintis mūsų visuomenės pasimetimą.
© 2005 "XXI amžius"
|