|
Rusijoje vėl persekiojami menininkai
2003 metų sausio mėnesį jauni vyrai Maskvoje nusiaubė Rusijos žmogaus teisių aktyvisto ir Nobelio taikos premijos laureato Andrejaus Sacharovo muziejų. Tiriant bylą, kaltinimai pateikti ne meno kūrinius sunaikinusiems vandalams, o parodos organizatoriams. Paryžiuje leidžiamas Jungtinių Valstijų dienraštis International Herald Tribune apžvelgdamas šio nusikaltimo tyrimą perspėja, kad Rusija vis labiau linksta į autoritarizmą. Laikraštis primena, jog pastaraisiais metais JAV daug diskusijų kelia neva šventvagiško meno demonstravimas. Panaši padėtis pastaruoju metu tampa vis aktualesnė posovietinėje Rusijoje. Tačiau šioje šalyje pagrindinė problema yra ne tai, ar mokesčių mokėtojų pinigai turėtų būti naudojami įrengiant muziejus, kuriuose gali būti įžeidžiami religiniai žmonių įsitikinimai. Rusijoje diskutuojama, ar provokacines parodas privačiame muziejuje organizuojantys asmenys gali būti baudžiami didelėmis baudomis.
Paroda Atsargiai, religija A. Sacharovo muziejuje Maskvos centre atidaryta 2003 metų kovą. Čia demonstruojami darbai visiškai nekalti, palyginti su kai kuriais analogiškais meno kūriniais Amerikoje. Po atidarymo prabėgus vos kelioms dienoms parodą nusiaubė keli ultradešinių pakraipų Rusijos stačiatikių dvasininko Aleksandro Šargunovo pasekėjai. Jie sugadino meno kūrinius, o muziejaus sienas aprašė keiksmažodžiais. Užpuolikus policija iškart suėmė, tačiau netrukus jie buvo paleisti ir išteisinti. Po to, reaguodamas į A. Šargunovo skundą, Rusijos parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje reikalaujama pareikšti kaltinimus parodos organizatoriams. Netrukus kaltinamųjų suole sėdėjo jau ne vandalai, o muziejaus direktorius Jurijus Samodurovas, darbuotoja Liudmila Vasilovskaja ir menininkė Ana Michalčiuk. Jiems pareikšti kaltinimai etninės, rasinės ar religinės neapykantos kurstymu.
Byloje esama daug absurdiškų elementų. Viename iš paveikslų, kurį kaltintojai traktuoja kaip nusikalstamą, satyriškai pavaizduotas žymus rusų rašytojas Fiodoras Dostojevskis. Atrodo, kad vyriausybė siekia jį paskelbti šventuoju, nors tai turėtų patvirtinti Bažnyčia. Kitame kūrinyje, iliustruojančiame septynias ydas, vaizduojama paprasta Rusijos šeima, sėdinti prieš televizorių. Prokurorų teigimu, taip įžeidžiami etniniai rusai. Šie faktai atrodytų juokingi, jei už juos negrėstų tokios rimtos pasekmės.
Prokurorė Kira Gudima pasiūlė J. Samodurovą nuteisti trejų metų laisvės atėmimo bausme, o jo bendrininkus įkalinti metais trumpiau. Ji taip pat pasiūlė visiems trims visą gyvenimą neleisti užimti atsakingų postų. Be to, prokurorės teigimu, teismas turėtų liepti sunaikinti visus šventvagiškus meno kūrinius.
Rusijos žmogaus teisių aktyvistai Helsinkio grupės Maskvos skyriaus prezidentė Liudmila Aleksejeva ir žymus disidentas Sergejus Kovaliovas tvirtina, kad tokie kaltinimai rodo, jog Rusija krypsta autoritarizmo link. Jie pastebi, kad tai pirmasis kartas nuo 1966 metų, kada menininkams pareikšti kaltinimai dėl jų darbų, rašo dienraštis.
A. Sacharovo našlės Jelenos Boner teigimu, Rusijoje vėl imami naudoti fašistiniai metodai. Jei teismas patenkins prokurorų kaltinimus, paneigti tokią nuomonę būtų sunku. Sovietų Sąjunga persekiojo religiją, o naujoji Rusija siekia primesti savo ideologiją. Tai rodo, kad priešiškumas tikrajai laisvei Rusijoje nesikeičia.
Tokia raganų medžioklė rimtas įspėjimas ir Jungtinėms Valstijoms. Šie įvykiai turėtų priversti amerikiečius susimąstyti, kiek nuoširdūs yra Vladimiro Putino pareiškimai, kad Rusija žengia demokratijos keliu, įspėja JAV dienraštis.
Pagal Eltą
© 2005 "XXI amžius"
|