Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Kultūra
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Parodos
Pasaulis
Švietimas
Ūkis
Žvilgsnis
Valstybė
    ir Bažnyčia

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Sekcijos nariai dirbo vaisingai

Zigmas Tamakauskas

LKD Kauno skyriaus Švietimo
ir kultūros sekcijos pirmininkas

Lietuvos krikščionių demokratų Kauno skyriaus Švietimo ir kultūros sekcija dirbo keliomis kryptimis. Pirma, buvo palaikomi ryšiai su miesto mokyklomis. Mokyklose inicijuotas ne vienas renginys, turėjęs krikščionišką tautinės savimonės plėtojimo ir įžymių datų minėjimo prasmę. Mokiniai ir mokytojai vyko į pažintines ekskursijas po įvairias Lietuvos istorines vietas, surengtos gyvosios pamokos-susitikimai su mūsų kraštui nusipelniusiais žmonėmis, lankyti muziejai ir aptartos jų ekspozicijos. Pavyzdžiui, buvo surengta atvira pamoka-ekskursija istorijos mokytojams konsultantams „Kaunas–Raudondvaris“, Vilniaus Žemutinėje pilyje – „Žemutinė pilis bei Valdovų rūmų atkūrimas“. Daug kartų su miesto mokyklų mokytojais ir mokiniais lankytasi LR Seime, ten pasikalbėta su krikščioniško patriotinio nusiteikimo Seimo nariais. Lankytasi Prezidentūroje ir Kardinolo Vincento Sladkevičiaus memorialiniame muziejuje. Didelio poveikio mokiniams ir mokytojams turėjo organizuoti susitikimai su monsinjoru Alfonsu Svarinsku „Ąžuolo“ ir Juozo Urbšio vidurinėse mokyklose, su akademiku Zigmu Zinkevičiumi – „Ąžuolo“ vidurinėje mokykloje, su prelatu Eduardu Simaška – Šiluvoje, su Vilniaus pilių tyrinėtoju dr. Napaliu Kitkausku – Vilniuje, su arkivyskupu Sigitu Tamkevičiumi – Kardinolo Vincento Sladkevičiaus muziejuje, Kauno arkivyskupijos kurijoje, „Saulės“ gimnazijoje, „Ąžuolo“, Juozo Urbšio ir kitose vidurinėse mokyklose, su Lietuvos buvusiu partizanu, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio štabo viršininku Vytautu Balsiu, su legendinio partizano Juozo Lukšos broliu Antanu, su Vyčio kryžiaus ordininku Augustinu Švenčioniu, su aviacijos istoriku Jonu Balčiūnu ir kt.

Be to, skaityti pranešimai miesto ir respublikinėse konferencijose. Iš tokių pranešimų pažymėtini: „Mokyklinio jaunimo tautinės savimonės pasireiškimai sovietinės okupacijos metais“, „Pokario jaunimo pasipriešinimas“, „Lietuviškas žodis 1900-ųjų metų pasaulinėje parodoje Paryžiuje“, „Moksleivių kelionių reikšmė patriotiniam pilietiniam ugdymui“, „Lietuvos Respublikos konstitucijų raida demokratinių principų įgyvendinimo procese“, „Sausio 13-oji – Lietuvos įprasminimo ir pergalės diena“, „Popiežius Jonas Paulius II ir Lietuva“, „Vytautas Didysis ir jo nuopelnai mūsų valstybei“.

Palaikomi ryšiai su moksleivių visuomeninėmis organizacijomis: kudirkaičiais, ateitininkais ir varpininkais. Dalyvauta jų renginiuose. Ateitininkams buvo surengta pamoka-ekskursija „Vidurio Lietuva ir jos kultūriniai lobiai“, skaityta paskaita „Vyskupas Motiejus Valančius ir jo idėjų gyvybingumas“, ateitininkų vasaros stovykloje „Spindulėlis“ vestas seminaras–pokalbis „Jaunyste, aras tu sparnuotas“, kudirkaičių stovykloje surengtas seminaras „1941 metų birželio 23-iosios sukilimas“, varpininkų surengtuose daktaro Vinco Kudirkos minėjimuose miesto visuomenei Karininkų ramovės salėje skaityti pranešimai. Taip pat visuomeniniais pagrindais skaitytos paskaitos Lietuvos istorijos tema Trečiojo amžiaus universitete.

Organizuoti renginiai ir skaityti pranešimais miesto visuomenei pažymint Motinos dieną, Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją. Palaikomi ryšiai su katalikiškos tautinės krypties laikraščiu „XXI amžius“. Jame išspausdinta nemažai mūsų informacinių ir publicistinių straipsnių. Visiems krikščionims demokratams verta skaityti ir prenumeruotis šį laikraštį, kuris nuolat tobulėja ir jame publikuojama medžiaga tikrai gali praplėsti akiratį.

Ryšiai palaikomi ir su miesto savivaldybe rūpinantis švietimo, paminklų išsaugojimo ir kitais reikalais. Praėjusių metų vasarą Senosiose miesto kapinėse organizuota gėlių sodinimo ir tvarkymo talka prie paminklo „Žuvome dėl Tėvynės“, kurioje aktyviai dalyvavo mero pavaduotojas, LKD Kauno skyriaus pirmininkas Kazimieras Kuzminskas, miesto savivaldybės nariai Loreta Kudarienė ir Algimantas Kurlavičius. Kartu stengiamės išsaugoti nuo sunaikinimo ir lakūnų didvyrių – S.Dariaus ir S.Girėno mauzoliejų. Dėl jo išlikimo krikščionių demokratų Ąžuolyno kuopa organizavo piketą prie savivaldybės. Rūpinamasi, kad būtų įrengti transporto stotelėse autobusų ir troleibusų eismo tvarkaraščiai. Pažymėtina, kad čia atitinkamos savivaldybės tarnybos dirba labai nerangiai.

Gaila, kad savivaldybės nariai liberalcentristai, turintys daugumą, dažnai būna akli kultūros vertybėms. Jau dveji metai neįstengiama suremontuoti išniekinto paminklo „Žuvome dėl Tėvynės“ Senosiose kapinėse. Nerimą kelia daugėjantys užrašai svetimomis kalbomis miesto gatvėse, plintančios svetimos dainelės, svetimos kultūros atliekų brovimasis, Tremties ir rezistencijos muziejaus likimo sprendimo vilkinimas, švietimo sistemos reformos prieštaravimai ir neaiškumai, kai kurių mokyklų mokinių tarpusavio santykiai, mokinio pareigos nepaisymas deklaruojant vien tik savo, kaip mokinio, teises. Vadinamasis mokinio krepšelis virto prekybiniu žaidimu, atitolinančiu mokinį nuo ugdymo kokybės. Visai nesuprantama, kodėl žmonės pradedami skirstyti ne pagal darbo kokybę, o pagal amžių. O juk tai socialinės priešpriešos kurstymas, nieko bendra neturintis su krikščioniškos demokratijos dvasia, su Lietuvoje veikiančiais įstatymais. Taip pat nesuprantamas ketinimas privatizuoti mokyklų ūkį prisidengiant koncesija. Šios koncesijos realizavimas reikštų tolesnį mokyklų žlugdymą.

Graži buvo šių metų Vasario 16-osios dienos minėjimo šventė. Bet po gražaus minėjimo, vakare, prie Nežinomo kareivio kapo buvo apspjaudytas aukuras ir Amžinoji atminimo ugnis, sklido su mūsų kultūra ir su šventės dvasia visai nesusijusios svetimos muzikos tarškalynė, keiksmažodžiai, buvo daužomi alaus buteliai. Kyla klausimas: ką galvoja savivaldybės žmonės, nuo kurių priklauso šventinių renginių turinys, jų kryptis ir vieta?

Šie metai yra susiję su Lietuvos Steigiamojo Seimo pirmininko, prezidento Aleksandro Stulginskio ir prelato Mykolo Krupavičiaus vardu. Taip pat šie metai žymi Steigiamojo Seimo išrinkimo ir jo priimtos Deklaracijos, padėjusios atkurtos Lietuvos valstybės demokratinės santvarkos teisinius pagrindus, 85-erių metų sukaktį. Šiais metais turėtų būti pažymėtas ir Lietuvos laisvės kovų 60-mečio jubiliejus, kai 1945 metais buvo įkurta Lietuvos partizanų sąjunga, kai aktyviai pradėjo kurtis partizanų apygardos. Prieš 60 metų, balandžio mėnesį, prasidėjo pirmieji pokario metais Lietuvos žmonių trėmimai. Liepos 24 dieną sueina 75 metai nuo įžymios mūsų krikščioniškos krypties pedagogės, filosofės ir rašytojos Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos mirties. Šias datas pasiūlėme įtraukti į miesto Švietimo ir ugdymo skyriaus 2005 metų darbo planą. Šis mūsų pasiūlymas buvo priimtas – siūlomos temos, kaip rašyta savivaldybės administracijos Kultūros ir švietimo departamento atsakyme, bus įtrauktos į Švietimo ir ugdymo skyriaus šių metų veiklos programą.

Taigi galima pasidžiaugti Švietimo ir kultūros sekcijos narių vaisingu darbu. Norėtume dar pažymėti miesto „Ąžuolo“ vidurinę mokyklą, kurios vadovybę sudaro krikščionių demokratų mūsų sekcijos nariai. Ši mokykla virto tarsi mūsų veiklos atramine baze, propaguojančia krikščioniškos tautinės savimonės dvasią. Tai simbolizuoja mons. A.Svarinsko dovana – mokyklos centre stovintis puošnus kryžius „Laiminantis Kristus“. Paminėtinos daug darbo įdedančios direktoriaus pavaduotojos Rita Gecevičienė, Aurelija Vackonienė, Aldona Juškaitė. Geras veiklos sąlygas sudaro direktorius Liudvikas Lukošius. Reikia ir toliau dėti pastangas, kad ši mokykla virstų tikra katalikiška gimnazija.

Gražiai krikščioniško švietėjiško darbo bare darbuojasi sekcijos narė – Švietimo ir ugdymo skyriaus vyriausioji inspektorė Vida Kučiauskienė. Jos pastangomis ir darbštumu jau kelinti metai realizuojama LDK narių pradinė mintis įtraukti moksleivius į aktyvų Kovo 11-osios – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimą. V.Kučiauskienės iniciatyva jau virto tradicija paminėti mokinių piešiniais ir menine programėle Šv.Kazimiero dieną. Šių darbų galima pamatyti Įgulos bažnyčioje.

O kaip nepaminėti darbščiosios ir niekada nepavargstančios Teresėlės Varnagirienės, propaguojančios lietuvišką dainą, savo širdies skambesį. Jos vadovaujamų ansamblių koncertai, jos poezijos posmai, virtę poezijos knygomis, labai praturtina ne tik mūsų, bet ir miesto renginius.

Gražu, kad šiandien su mumis yra ir žinomas skulptorius Juozas Šlivinskas, kurio reikšmingi darbai, skirti S.Dariui ir S.Girėnui, Stasiui Lozoraičiui, puošia mūsų miestą, Tremties ir rezistencijos muziejų.

Nuoširdžiai dėkojame visiems, prisidėjusiems prie mūsų sekcijos bendro darbo sėkmės. Tegul ir tolesnis mūsų veiklos tikslas būna palaiminga tėvynės šviesa.

© 2005 "XXI amžius"