Atnaujintas 2005 balandžio 6 d.
Nr.26
(1327)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Nesityčiokime iš Lietuvos žmonių

Lietuvos Sąjūdžio 9-ojo suvažiavimo rezoliucija
dėl Lietuvos teisėtvarkos žmogaus teisių pažeidimo

Požiūrį į teismus Lietuvoje išreiškia įvairios organizacijos, atstovaujančios visuomenei. Paskutiniai viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ tyrimo duomenys rodo, kad teismais tepasitiki vos 20 proc. apklaustųjų. Absoliuti dauguma – 86 proc. – Lietuvos gyventojų mano, kad šalyje nesilaikoma esminio demokratijos principo – visų piliečių lygybės prieš įstatymą.

Viena svarbiausių tokios Lietuvos teismų sistemos vertinimo priežasčių – Lietuvos piliečių nušalinimas nuo teisingumo vykdymo. Visuomenės atstovų dalyvavimas vykdant teisingumą pasireiškia per prisiekusiųjų žiuri, taikos teisėjus ir tarėjus. Mūsų teismų įstatyme nė viena iš minėtų institucijų nėra numatyta.

Kad būtų galima pagerinti teisingumo vykdymą, buvo pasiūlyta į Nacionalinį žmogaus teisių rėmimo ir apsaugos veiksmų Lietuvos Respublikoje planą įrašyti klausimą dėl visuomenės atstovų dalyvavimo vykdant teisingumą. Planas patvirtintas 2002 m. lapkričio 7 d. Seimo nutarimu. Plane buvo numatyta parengti ir pateikti teisės aktų papildymus ir pataisas, o prireikus – naujų aktų projektus dėl tarėjų institucijos įsteigimo. Nors Seimo Pirmininkas pasirašė susitarimą su JT Vystymo programos atsakingu pareigūnu dėl bendrų veiksmų įgyvendinant minėto plano programą, Seimas atsisakė vykdyti plano 14-ame skyriuje suformuluotą klausimą „Dėl visuomenės dalyvavimo įgyvendinant teisingumą“. Seimas tai padarė neatsižvelgdamas į 52,5 proc. Lietuvos gyventojų nuomonę dėl tokios institucijos reikalingumo. Išnagrinėjus teisėsaugos sistemas 23 užsienio valstybėse matyti, kad visose jose visuomenės dalyvavimas vykdant teisingumą yra numatytas. Lietuva liko vienintele šalimi Europos Sąjungoje, kurios piliečiams atimta galimybė dalyvauti vykdant teisingumą. Tokį grubų žmogaus teisių pažeidimą Lietuvoje Seimo Žmogaus teisių komitetas paaiškina taip: mūsų visuomenė nebrandi, stokoja dvasinės kultūros ir pilietiškumo.

Reikalaujame nesityčioti iš Lietuvos žmonių ir besąlygiškai vykdyti Seimo nutarimu priimto plano 14-ojo skyriaus reikalavimą „Dėl visuomenės atstovų dalyvavimo teisingumo vykdyme“.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija