|
Neišbarstykime to, ką jis mums davė
Popiežiaus mirtis palieka pasaulį be Didžiojo lyderio. Lyderio pačiomis įvairiausiomis prasmėmis: Tikėjimo lyderio, Žmogiškumo lyderio, Politikos lyderio. Mums, lietuviams, Popiežius buvo ypatingas: neturėjome kito tokio masto pasaulio vadovo, tokio artimo mums. Galime tik įsivaizduoti, ką jo netektis reiškia mūsų kaimynams lenkams. Jo mirtis tik dar labiau išryškins, ką mes turėjome ir ko netekome.
Šiame globaliame ir greitai besikeičiančiame pasaulyje jis buvo nekintanti vertybių uola, kuri savo ypatingo stiprumo magija traukė ir viliojo visus tikinčius ir netikinčius. Popiežiaus begalinis tikėjimas savąja vizija, neįsivaizduojamas atsidavimas savo misijai ne tik žavėjo milijardus pasaulio žmonių, bet ir kėlė kiekvienam mąstančiajam paprastą klausimą: ar aš turiu tokio stiprumo tikėjimą, ar aš galiu taip tikėti savąja misija.
Jo kvietimas nebijoti sugriovė sovietų imperiją. Tai jį padarė žymiausiu XX amžiaus politiku. Politiku, kuris parodė, kad tikėjimas paprastomis, nekintančiomis vertybėmis gali sugriauti ir Berlyno sienas. Nors šiandieninė Europos Sąjunga ir neišgirdo jo raginimo Europos Konstitucijoje priminti krikščioniškąsias Europos šaknis, bet jis sugebėjo jaunojoje kartoje pasėti tikrųjų vertybių alkį. Todėl tikėtina, kad ir Europoje tai ilgainiui subrandins žymiai gyvybingesnį vertybių medį. Šiandieninės Jungtinės Amerikos Valstijos rodo akivaizdų pavyzdį, kad krikščioniškosios vertybės susigrąžina savo įtaką moderniajai politikai.
Pasaulis neteko Didžiausio autoriteto. Šiandieniniame globalizacijos vėjų apimtame pasaulyje daugelis tradicinių autoritetų neteko savo galios: ar tai būtų karaliai, ar imperijos ir galingos valstybės, ar net ir tradicinės vertybės. Todėl pasaulis ir atrodo toks besiblaškantis. Jonas Paulius II buvo vienas tų autoritetų, kuris ir globalizacijos griūtyje sugebėjo tik augti ir stiprėti. Kartu su juo ir Bažnyčia įrodė, kad ji vienintelė šiame didžiųjų galių pasaulyje gali ne tik išlaikyti, bet ir stiprinti savąjį autoritetą, kuriam neprilygsta nė vienas kitas autoritetas.
Mūsų kasdienybės karuselėje ir sumaištyje kaip niekada anksčiau reikalingi dideli autoritetai. Kai jų netenkame, prisiminimas apie juos mums taip pat yra ypač reikalingas. Kviečiu ir Lietuvoje tinkamai įamžinti mums taip artimo žmogaus Karolio Vojtylos atminimą. Kviečiu neišbarstyti to, ką jis mums visiems davė. Tai bus geriausias jo vardo įamžinimas.
Andrius Kubilius,
Tėvynės sąjungos pirmininkas
© 2005 "XXI amžius"
|