Pirmasis puslapis
Jono Pauliaus II
    atminimui
Mums rašo

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Pasaulis gedi Popiežiaus

Šv. Petro bazilikoje pašarvotą Popiežių Joną Paulių II aplankė keli milijonai tikinčiųjų

2005 m. balandžio 2 d., šeštadienį, 22.37 val. Lietuvos laiku, eidamas aštuoniasdešimt penktuosius gyvenimo metus, dvidešimt septintaisiais pontifikato metais, priėmęs šventuosius sakramentus, Vatikane mirė Jo Šventenybė Popiežius Jonas Paulius II.

Visame katalikiškame pasaulyje šiomis dienomis vyko gedulingos pamaldos už popiežių Joną Paulių II. Popiežiaus laidotuvės vyks šiandien, balandžio 8 dieną, 10 valandą ryto (11 val. Lietuvos laiku). Ant Šv. Petro bazilikos laiptų bus aukojamos laidotuvių šv. Mišios. Apeigoms vadovaus Kardinolų kolegijos dekanas kardinolas Jozefas Ratcingeris. Popiežius bus palaidotas požeminėse patalpose po Šv. Petro bazilika, kaip ir dauguma kitų pontifikų.

Atsisveikinimas

Ir jauni žmonės jautriai sutiko žinią apie Šventojo tėvo mirtį

Šiandien visas pasaulis žiūri į Vatikaną, katalikybės širdį, kur į paskutiniąją kelionę išlydimas meilės, tiesos ir vilties apaštalas, didysis lenkų tautos sūnus, Katalikų Bažnyčios popiežius Jonas Paulius II. Šimtai tūkstančių katalikų, taip pat ir kitų krikščioniškų bei nekrikščioniškųjų tikėjimų žmonių šiomis dienomis rinkosi prie jo karsto, milijonai gedėjo televizorių ekranuose matomo Jono Pauliaus II, o šiandien du milijonai ar net dvigubai daugiau dalyvauja Jo Šventenybės Jono Pauliaus II laidotuvėse Vatikane. Daugiau nei dvidešimt šešerius metus Bažnyčiai vadovavęs Popiežius paliko gilų pėdsaką tiek valstybių vadovų, tiek paprastų žmonių širdyse, ir jo žmogišką, kartu ir ganytojišką asmenį ilgai prisiminsime.

Istorinė Šventojo Tėvo kelionių reikšmė

Mindaugas BUIKA

1978 m. spalio 16 d. kardinolas Karolis Juzefas Vojtyla išrinktas Popiežiumi EPA-ELTA nuotrauka

„Keliaujančio misionieriaus“ pašaukimas

Be abejonės, vienas ryškiausio epochinio popiežiaus Jono Pauliaus II pontifikato bruožų yra apaštalinių ir piligriminių kelionių gausa. Savo ilgiau kaip 26 metus trukusio Katalikų Bažnyčios valdymo laikotarpiu atlikdamas kasmet vidutiniškai keturis vizitus už Italijos ribų, Šventasis Tėvas taip keliaudamas įveikė daugiau kaip milijoną kilometrų. Rengdamasis savo jubiliejinei, 100-ajai, kelionei į Kroatiją 2003 metų birželį, Popiežius jį lydintiems žurnalistams kalbėjo, kad nuo išrinkimo į šv. Petro sostą momento jis jautė šaukimą būti Dievo meilės ir išganymo „keliaujančiu misionieriumi“.

Popiežiaus Jono Pauliaus II kelionės

Atlikęs 104 apaštalines keliones už Italijos ribų ir aplankęs 129 pasaulio šalis, Jonas Paulius II buvo labiausiai keliaujančiu Popiežiumi per visą Bažnyčios istoriją. Ankstesnis keliavimo rekordininkas – jo pirmtakas Paulius VI, vadintas „Popiežiumi piligrimu“, per savo 15 metų pontifikatą buvo atlikęs tik devynias užsienio keliones. Jonas Paulius II taip pat surengė 146 ganytojiškas keliones po Italiją, 301 kartą aplankė Romos parapijas, užsienio kelionėse už Vatikano ribų praleido 822 dienas.

Popiežius Jonas Paulius II - pasaulio moralinis autoritetas

Nigerijos jaunimas įteikia Popiežiui lazdą, išdrožtą iš dramblio kaulo, kai Šventasis Tėvas 1982 metais lankėsi šioje Afrikos šalyje

Pasaulis gedi Šventojo Tėvo. Popiežius Jonas Paulius II savo pareigas ėjo beveik dvidešimt septynerius metus. Nepaprastai išsilavinęs, mokėjęs daug kalbų, sugebėjęs bendrauti, elegantiškas, taktiškas ir geras diplomatas. Jį pažinojo ir paprasti žmonės, ir valstybių vadovai. Šventasis Tėvas rasdavo būdų, kaip sutaikyti politikus, paguosti vargšus, visus užjausti. Viešpats pasišaukė jį pas save... Liko daug nuveiktų darbų, kuriuos turės įvardyti gyvieji amžininkai. Pateikiame pluoštelį popiežiaus Jono Pauliaus II pareikštų minčių iš kelionių po pasaulio valstybes. Jo žodžiuose - išmintis, jausmas, meilė paprastam žmogui, susirūpinimas vargšais, badaujančiais, kvietimas siekti valstybių dialogo, darbdavių raginimas spręsti kartu socialines, moralines, politines problemas.

Jonas Paulius II liko su mumis

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius

Paminklinėje Prisikėlimo bažnyčioje popiežiui Jonui Pauliui II atminti skirtame renginyje Kauno berniukų ir jaunuolių chorą bei kamerinį orkestrą „Varpelis“ gausiai susirinkusiems tikintiesiems pristato klebonas kun. Vytautas Grigaravičius Ričardo Šaknio nuotrauka

1993 metų rugpjūčio pabaigoje išriedėjo paskutiniai rusų tankai, o po kelių dienų į Lietuvą atvyko Šventasis Tėvas. Mums, penkiasdešimt metų nešusiems okupacijos pančius, tai buvo tarsi stebuklas. Mūsų atmintyje dar neišblėsę susitikimų Santakoje, Dariaus ir Girėno stadione, Šiluvoje ir Kryžių kalne įspūdžiai. Šiandien išgyvename labai panašų susitikimą kaip anuomet. Tik šiandien liūdime, nors tas liūdesys netoks, kaip visada: jis pilnas vilties ir ramybės. Šventasis Tėvas nepaliko mūsų, nes nuo dabar jis bus arčiau nei iki šiolei.

Pagerbtas Popiežiaus atminimas

Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje gausiai susirinkusieji tikintieji uždegė žvakutes mirusiajam popiežiui Jonui Pauliui II atminti Mykolo Ambrazo (ELTA) nuotraukos

Įvairiose Lietuvos vietose šiomis dienomis buvo meldžiamasi už Šventąjį Tėvą.

Sekmadienį Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje šv. Mišias už mirusį popiežių Joną Paulių II aukojo Lietuvos vyskupai, kardinolas Audrys Juozas Bačkis bei apaštalinis nuncijus arkivyskupas Peteris Stefanas Zurbrigenas. Iki Popiežiaus laidotuvių Arkikatedroje vyko įvairūs renginiai, pamaldos, budėjimai. O trečiadienį Arkikatedroje šv. Mišiose už Popiežių dalyvavo Vyriausybės nariai.

Per Šventąjį Tėvą – į Dievą Tėvą

Šventojo Tėvo mirtis daugybei žmonių sukėlė ne vien tą liūdesį, kuris (kai sužinoma apie didžiulę netektį) visada natūraliai apima kiekvieno žmogaus širdį, bet šis nuliūdimas turi ir kitą aspektą: daugelį skatina atviriau pažvelgti į savo vidų ir iš naujo apmąstyti bendravimo ryšį su Dievu bei aplinkiniais.

Laisvė – tai gyvas atsakomybės jausmas

1993 metų rugsėjį, būdamas neetatinis „Tremtinio“ korespondentas, gavau akreditacijos kortelę. Lydėjau Pontifiką ir rašiau reportažus. „Jo asmenybė mane žavi seniai. Šios progos nepraleisiu. Tai mano šansas. Tik ar sugebėsiu pažvelgti į įvykius dvasios, širdies, proto akimis? „Svarbiausia – jisai Kristaus pasiuntinys“,- pasakė kun.V.Aliulis. Neginčiju, bet svarbumo seką pratęsčiau. Jis iš tiesų yra Pontifex Maximus! Pats didžiausias moralinis autoritetas šių dienų pasaulyje. Jis net ne lenkas, ne lietuvis ir ne Wojtyla. Jis – mūsų visų sąžinė ir Dievo balsas“, – tai to meto dienoraščio ištraukėlė.

Popiežiaus pamokos ateičiai

Popiežius Jonas Paulius II su kardinolu Vincentu Sladkevičiumi Šiluvoje 1993 m. rugsėjo 7 d. Vladimiro Gulevičiaus (ELTA) nuotrauka

„Nebijokite Kristaus valdžios“ - tai dažnai kartoti Šventojo Tėvo žodžiai kelionėse po pasaulį, susitikimuose su žmonėmis. Tai raginimas pasikliauti prisikėlusiuoju Kristumi, kvietimas suteikti tikėjimo matmenį žmogaus laikinybei, nepailstamai siekiant žemiškojo gyvenimo pilnatvės ir jo vertingumo, grindžiamo pamatinėm vertybėm - meile ir gailestingumu, gebėjimu suprasti kitą ir kitokį, pagarba žmogaus gyvybei.  Jonas Paulius II  savo 26 metų veikla keitė žmogų ir pasaulį, vedė visus humaniškos ateities link. Jau lenkų tautos atstovo išrinkimas Popiežiumi buvo įžvalgus žingsnis, paskatinęs istorinius pokyčius komunistiniame lageryje, sustiprinęs demokratinių jėgų veikimą bei suteikęs pasikeitimų vilties. Popiežiaus dvasinis autoritetas, jo žodžio drąsa ir nuoseklumas aiškiai varžė nedemokratines valstybes ir politikus, pasaulio didžiuosius versdavo pamąstyti dėl jų vykdomos politikos moralumo.

Neišbarstykime to, ką jis mums davė

Popiežiaus mirtis palieka pasaulį be Didžiojo lyderio. Lyderio pačiomis įvairiausiomis prasmėmis: Tikėjimo lyderio, Žmogiškumo lyderio, Politikos lyderio. Mums, lietuviams, Popiežius buvo ypatingas: neturėjome kito tokio masto pasaulio vadovo, tokio artimo mums. Galime tik įsivaizduoti, ką jo netektis reiškia mūsų kaimynams lenkams. Jo mirtis tik dar labiau išryškins, ką mes turėjome ir ko netekome.

Nebijokime!

Atsiliepkime į Jono Pauliaus II kvietimą Nebijoti. Išeidamas į Amžinybę Šventasis Tėvas nenutraukė savo žmogiškumo misijos pasaulyje. Kūniškos kelionės pabaiga – tik laiptas į naują, meile paremtos civilizacijos, kūrimo etapą. Dabar – mūsų eilė. Metas atsakomybei... ir metas – nebijoti. Nebijokime sukalbėti maldą už mūsų Ganytoją, žengiantį pro dangaus vartus, ir už visą žmoniją, atsakingą gyventi taip, kaip savo vizijoje matė Jonas Paulius II. Pasistenkime suvienyta malda atstoti Jo Šventenybės gyvenimo maldą, kalbėtą už mus ir su mumis.