Nebijokime!
Atsiliepkime į Jono Pauliaus II kvietimą Nebijoti. Išeidamas į Amžinybę Šventasis Tėvas nenutraukė savo žmogiškumo misijos pasaulyje. Kūniškos kelionės pabaiga tik laiptas į naują, meile paremtos civilizacijos, kūrimo etapą. Dabar mūsų eilė. Metas atsakomybei... ir metas nebijoti. Nebijokime sukalbėti maldą už mūsų Ganytoją, žengiantį pro dangaus vartus, ir už visą žmoniją, atsakingą gyventi taip, kaip savo vizijoje matė Jonas Paulius II. Pasistenkime suvienyta malda atstoti Jo Šventenybės gyvenimo maldą, kalbėtą už mus ir su mumis.
Tik vienybė savimonėje sugriovė baime paremtas šaltojo karo sienas, suskaldė tamsos ir prievartos komunizmo gniaužtus. Šventasis Tėvas nuveikė didžius darbus uždegdamas viltį ir supratimą milijardų širdyse. Jo baltas apsiaustas tapo vilties ir meilės vėliava, iškelta virš Žemės planetos taip aukštai, kad ją išvydo ir krikščionis, ir musulmonas, ir visai netikintis. Likę vieni neleiskime jo įžiebtai ugniai užgesti - puoselėkime ją kaip šviesų atminimą. Nebijokime pripažinti, kad tikroji drąsa ne kariauti, o mylėti. Šventasis Tėvas, su nuoširdžiu pasididžiavimu žvelgęs į tūkstantines minias ir kiekvienam į akis, įrodė, kad gyvybė yra neginčijama vertybė, kurią privalu be kompromisų gerbti ir saugoti. Nebijokime mylėti ir tikėti visi drauge, kaip su mumis drauge nepailsdamas tikėjo Jonas Paulius II.
Paulius SAUDARGAS
© 2005 "XXI amžius"
|