| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
Gimtosios parapijos bažnyčia
Gimiau ir užaugau prie pat Pušaloto bažnyčios pamūrės. O praėjus 25 metams grįžau iš didmiesčio atgal į gimtinę. Grįžimas buvo kaip gyvenimo dovana. Vaikystės bažnytiniai prisiminimai! Jie niekada neišdils iš mano atminties, spindės tarsi kelrodė žvaigždė mano širdyje ir stiprins tikėjimą ateitimi, kai sekmadieniais ir atlaidų metu, kaip vaikystėje, bažnyčioje vėl matysiu daug parapijiečių. Būdami vaikai, mes jų labai laukdavome. O dabar?! Mano gimtasis Pušalotas, parapijos bažnyčia Seniausios rašytinės žinios apie Pušalotą siekia XVII amžių. Miestelis įsikūręs prie Amatos (kairiojo Lėvens intako) upelio, 22 km nuo Panevėžio. Pats pavadinimas kalba apie pušis, o jos tebeošia legendą apie Pušaloto bažnyčią ir miestelio įsikūrimą. Ši legenda buvo įamžinta pavasarininkų pastatytame kryžiuje, kur vaizduojama mergaitė, pjaunanti rugius. Ją užpuolusi gyvatė, apsivyniojusi apie ranką, ir mergaitė labai išsigandusi. Netikėtai ji, pamačiusi pušyje apsireiškusią Švč. Sopulingąją Mariją, šaukėsi jos pagalbos ir buvo išgelbėta. Toje vietoje buvusi pastatyta bažnyčia, prie kurios išaugęs miestelis ir gavęs Pušaloto vardą. Bažnyčia pastatyta 1639 metais. 1853 metais buvo perstatyta. 2004-ųjų vasarą pažymėtas bažnyčios 365 metų ir parapijos 150 metų jubiliejus, kuriame dalyvavo vyskupas Jonas Kauneckas. Jubiliejaus proga bažnyčios klebono kun. Albino Pipiro dėka šventoriuje pastatytos šv.Kazimiero ir Švč.Sopulingosios Marijos statulos. Praeitį primena Pušaloto šventoriuje ir kapinėse esantys kapai ir paminklai, knygų puslapiai, kalbantys apie čia dirbusius kunigus. 1860-1862 metais Pušalote kunigavo Antanas Juška, kuris rinko ir užrašinėjo lietuviškas dainas. Paskatintas vyskupo Motiejaus Valančiaus, kuris, vizituodamas parapiją, pagyrė A.Juškos iniciatyvą, rinko dainas ir iškeltas į kitas parapijas. Vėliau išleido lietuviškų dainų rinkinį, kurio pirmame tome sudėtos ir pušalotiečių dainos. Pušaloto bažnyčios šventoriuje palaidota daug parapijos švietimui nusipelniusių kunigų: J.Jaskevičius, J.Ulickas, P.Rimkevičius. Prasmingų darbų pynę paliko ilgametis Pušaloto klebonas kun. S.Galvydis, kuris parašė knygą Atsisveikinimas su Pušalotu. Šiandien parapijos gyvenimas irgi verda. Krikščionių demokratų veikla išjudino kultūrinį miestelio gyvenimą, į renginius kviečiami ir kitų parapijų krikščionys demokratai. Įkurtas Pušaloto kraštiečių klubas, kurio pagrindiniai uždaviniai vienyti Pušaloto krašto gyventojus ir iš jo kilusius žmones, ugdyti gyventojų vieningumą, draugiškumą, tarpusavio bendradarbiavimą, nuoširdumą bei meilę vieni kitiems, plėtoti kraštiečių kultūrinį gyvenimą, palaikyti nuolatinius ryšius su žymiais žmonėmis, kilusiais iš Pušaloto krašto, ir skatinti domėjimąsi savo krašto istorija. Pušaloto parapijos krikščionys demokratai surengė nemažai renginių ir išvykų į kitus miestus. 2004 metais parapijos Šv.apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje paminėtos Šv. Kazimiero, Motinos, Šv.Cecilijos dienos, klausyta bažnytinių giesmių, kurias giedojo Šiaulių valstybinis kamerinis choras Polifonija. Išgirsti šį chorą savo bažnyčioje buvo visų parapijiečių sena svajonė. O kur dar krikščionių demokratų moterų surengti koncertai savo krašte, paskutinis Pasvalio krašto muziejuje. Įvyko susirinkimų įvairiomis temomis. Praeitą pavasarį, per Velykas, sukako 40 metų, kai Šv.apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje klebonas kun. A.Pipiras pirmą kartą šioje parapijoje aukojo šv. Mišias. Rudenį surengta klebono 55-erių kunigavimo metų šventė. Joje dalyvavo vyskupas Jonas Kauneckas, kunigai ir kanauninkai iš kitų parapijų: Bronius Antanaitis ir Pranas Sabaliauskas iš Panevėžio Švč.Trejybės bažnyčios, Povilas Miškinis iš Vabalninko, Lionginas Vaičiulionis iš Kauno, mons. Jonas Balčiūnas iš Pasvalio. 2005 metų pirmosiomis dienomis kun. A.Pipirui sukako 80 metų. Garbingo jubiliejaus proga visi jam linkėjo geros sveikatos, džiugių, prasmingų ir ilgų gyvenimo metų bei Dievo palaimos. Rita VAIŠVILIENĖ, Vaidos OGINTIENĖS nuotrauka
© 2005 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |