Pirmasis puslapis
Darbai
Istorijos vingiai
Kinas
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Pasaulio paveldo sertifikatas liudys Kernavės išskirtinumą

Iš kairės: Kernavės kultūrinio rezervato direktorius Saulius Vadišis, UNESCO Pasaulio paveldo centro Šiaurės Amerikos ir Europos skyriaus vadovė Mechtilda Riosler, Lietuvos ambasadorė prie UNESCO Ina Marčiulionytė ir prezidentas Valdas Adamkus Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato vadovams ketvirtadienį iškilmingai įteiktas Pasaulio paveldo sertifikatas, liudijantis šios vietovės išskirtinę vertę pasaulio mastu. Kernavės archeologinė vietovė – kol kas trečiasis objektas Lietuvoje, į Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas 2004 metais. Į šį sąrašą, kuriame iš viso yra 788 pasaulio objektai, taip pat yra įrašyti Vilniaus miesto senamiestis ir Kuršių nerija.

Kernavės kultūrinio rezervato vadovams dokumentą įteikusi UNESCO Pasaulio paveldo centro Šiaurės Amerikos ir Europos skyriaus vadovė Mechtilda Riosler perdavė UNESCO generalinio sekretoriaus Koičiro Macuros sveikinimą šia proga. Ant vieno iš Kernavės piliakalnių šia proga atidengtas atminimo ženklas su UNESCO ir Pasaulio paveldo emblemomis.

Prezidentas Valdas Adamkus, kuriam 2003 metais buvo suteiktas UNESCO geros valios ambasadoriaus titulas, sveikinimo kalboje pabrėžė, kad įteiktasis Pasaulio paveldo sertifikatas liudija, jog Kernavė nuo šiol yra ne tik mūsų, bet ir viso pasaulio turtas. „Tai yra ir didelė atsakomybė bei tarptautinis įsipareigojimas sergėti ir puoselėti šią pasaulinės reikšmės vertybę, senąją Lietuvos sostinę“, – sakė šalies vadovas. V.Adamkus taip pat teigė, jog įteiktas sertifikatas įpareigoja leisti visiems gėrėtis nepakartojamu Kernavės kraštovaizdžiu ir tvarkytis taip, kad nebūtų gėda viso pasaulio turistams lankyti šią vietovę, juolab kad kasmet svečių srautas vis didės. „Kiekvienas žingsnis neturi žeisti mūsų protėvių palikimo, saugokim Kernavę kaip iš kartos į kartą perduodamą tautos vertybę“, – kvietė Prezidentas.

Lietuvos ambasadorė prie UNESCO Ina Marčiulionytė užtikrino, kad daugiausia klausimų ir abejonių keliantis netoli Kernavės planuojamas atidaryti Kazokiškių sąvartynas, jos žiniomis, nepakenks Kernavės kultūriniam rezervatui, nes bus įrengtas už apsauginės zonos ribų. „Mums buvo užtikrinta visais lygiais, kad sąvartyno nebus matyti nuo Kernavės ir kad naudojant moderniausias technologijas iki Kernavės neatsklis nei deginamų šiukšlių dūmai, nei kvapai. Taip turėtų būti, ir tai nekelia nerimo, nes Kernavės kultūrinio rezervato vertė nebus sunaikinta“, – teigė ambasadorė.

V.Adamkus savo ruožtu tvirtino turįs savo tvirtą nuomonę ir jos nekeičiąs – ten sąvartyno neturi būti. „Tai yra mūsų vidaus tvarkos klausimas, Lietuvos ir toje vietovėje gyvenančių žmonių reikalai. Tai yra paminklas, kurio apsauga garantuota, mes džiaugiamės juo, tačiau aš nemanau užbaigti šio klausimo svarstymo su vietos, kur tas sąvartynas yra statomas, gyventojais. Turime tvarkytis patys, su savo Vyriausybe ir Seimo nariais. Jeigu bus jėgų ir noro vietos visuomenei ir politikams dar kartą šį klausimą svarstyti – tai ir turėtume daryti“, – sakė V.Adamkus.

Pagal Eltą

© 2005 "XXI amžius"