Simetrija
Skirmantas VALIULIS,
kino ir televizijos analitikas
|
Kadras iš V.Svažovskio
filmo Vestuvės
|
Lenkų kinas visada pasižymėjo simetrijomis: tarp
vyresnės kartos režisierių ir jaunimo, tarp vaidybinio kino ir dokumentinio,
tarp istorinės tematikos filmų ir šiuolaikinio kino. Sutrikus simetrijai
ir įsisiūbavus diskusijoms (o lenkų kinas visada mėgo karštus ginčus
sprendžiu iš tarptautinio kino festivalio Lagove, kuriame kone
kasmet lankausi), po kiek laiko nuomonės išsilygina, nauji filmai
užglaisto senas duobes ir lenkų kino vežimas vėl rieda į priekį.
Tad ir šio lenkų kino festivalio filmas Simetrija (Symetria)
galėtų būti visos programos simbolis. Pats savaime rež. K.Nievolskio
darbas irgi yra simetrija, tik iš kito galo: pirma bausmė, o paskui
nusikaltimas. Išėjęs po F.Lango filmo M (Mörder žudikas)
filmo herojus Lukašas Machnackis pats apkaltinamas žmogžudyste ir
atsiduria kalėjime. Jaunuolis kietai laikosi prieš kameros bendrus,
bet ilgainiui viltys blėsta, kalėjimo gyvenimas daro savo: visi
sutartinai pakaria į kamerą pakliuvusį pedofilą.
|