Su Lietuva maldoje ir atminty
Nerijus ŠMERAUSKAS
|
Jaunieji lietuviukai su jaunos
Lietuvos laisvės alyvų šakelėmis
|
|
Homiliją sako Lietuvos
Vyskupų Konferencijos
delegatas užsienio
sielovadai prelatas
Edmundas Putrimas
|
|
Pradžios maldą kalba
evangelikų liuteronų
vyskupas Hansas Dumpys
|
|
Į pamaldas už Lietuvą
susirinko pilna
Katedra lietuvių
|
|
Rima Sidrienė
veda procesiją
|
Čikagos Lietuvių visuomenė su šeimomis saulėtą gegužės 8-osios,
sekmadienio, popietę paminėjo Maldos ir atminimo dieną. Ši diena
JAV lietuvių išeivijoje buvo skirta ypatingam susikaupimui ir istorinei
tautos atminčiai.
Ekumeninės pamaldos Katedroje
Čikagos lietuviai šia proga rinkosi į Lietuvos Laisvės aukų atminimo ir pagerbimo ekumenines pamaldas. Apie tūkstančio maldininkų pripildytoje katalikų Šv. Vardo Katedroje gyva atmintimi buvo pagerbti visi, kurie kovojo ir kentėjo už Lietuvos laisvę nuo nacių Vokietijos ir nuo sovietinės penkis dešimtmečius trukusios okupacijos. Šios pamaldos lietuvius subūrė vienoje pagrindinių šventovių Čikagos arkivyskupijoje Šv.Vardo Katedroje miesto centre. Antrąjį gegužės sekmadienį JAV yra švenčiama Motinos diena, todėl maldoje ypatinga pagarba ir padėka buvo deramai išaukštinta šeimos širdis Motina. Iškentusi visas šeimos netektis, ji savo skausmą ir kančią ištikimai aukojo šventam Lietuvos laisvės siekiui.
Šias ekumenines pamaldas surengė lietuvių krikščionių bendrijos bei organizacijos. Liturgijos rengimo komitetą sudarė ir pamaldose dalyvavo Čikagoje gyvenančios broliškos krikščionių bendrijos.
Katalikų, Evangelikų liuteronų bei Evangelikų reformatų parapijoms atstovavo vysk. Hansas Dumpys, kunigai dr. Kęstutis Trimakas, Rimvydas Adomavičius, Valdas Aušra, Antanas Gražulis, Jaunius Kelpšas, Jonas Liorančas, kun. diak. Erika Bruks, visuomenininkai Juozas Polikaitis, Saulius Kuprys ir Algis Kazlauskas. Liturgijos komiteto suredaguotą pamaldų liturgijos leidinį parengė Nerijus Šmerauskas.
Antrojo pasaulinio karo pabaiga Lietuvos golgotos
pradžia
Paskyrę ypatingam susikaupimui, pamaldų dalyviai šią datą paženklino derama pagarba, jungdamiesi su Lietuva atmintyje ir maldoje už jos ateitį. Pamaldos sutapo su Antrojo pasaulinio karo pabaigos 60-mečiu. Šia proga buvo rengiamos didvyriškos pergalės iškilmės Maskvoje, bandant vienašališkai pristatyti Lietuvos ir kitų šalių istoriją karo pabaigos akivaizdoje. Išeivijos lietuvių organizacijos vieningai pasisakė, kad tokiose iškilmėse Lietuvos atstovams dalyvauti nedera. Čikagoje gegužės 8-ąją surengtos pamaldos kaip tik leido prisiminti ir visuomenei priminti kančia pašvęstą herojišką Lietuvos pasipriešinimą šiam okupacijos blogiui ir sutelktinai jungtis maldoje už visus nukentėjusius ir žuvusius nuo svetimos priespaudos.
Į Atminimo dienos rengimą aktyviai įsitraukė ne tik lietuvių krikščioniškos bendrijos, bet ir pagrindinės visuomeninės organizacijos, daugelį metų išeivijoje dėjusios visapuses pastangas Lietuvos išlaisvinimui. Tarp jų Amerikos lietuvių Romos katalikų federacija, JAV Lietuvių bendruomenės Vidurio Vakarų apygarda ir vietinės jos apylinkės, Amerikos lietuvių tarybą sudarančios organizacijos bei ALT-o Čikagos skyrius.
Kanklės bei lietuviškos giesmės Tėvynei ir Motinai
Kryžius, JAV ir Lietuvos bei organizacijų vėliavos, velykinė žvakė ir Šventasis Raštas įžangos procesijoje visus turiningai sutelkė bendrai maldai ir vieningai tautos istorijos atminčiai. Prisikėlusio Kristaus šviesa ir Dievo žodis drąsino žvelgti ir žengti gyvybėn iš mirties per Jėzų Kristų, Gyvenimo Viešpatį. Mariaus Polikaičio giedama Marijos giesmė Magnificat priminė ir mūsų tautai istorijos Viešpaties dovanotą išsilaisvinimą ir teisingumą: Jis galiūnus numeta nuo sostų, ir išaukština mažuosius. Homilijoje dalydamasis Dievo žodžiu, prelatas Edmundas Putrimas kalbėjo apie Lietuvos partizaninių kovų aukas, Marijos pašventintą motinystės ištvermę, priminė filmo vaizdus apie okupuotą, Laisvės kovoje vienui vieną likusią Lietuvą. Liturgijoje gausiai dalyvavo Čikagos ir apylinkių ekumeninė tikinčiųjų bendruomenė, lietuviškų krikščioniškų parapijų chorai, taip pat lietuvių meno ansamblis Dainava bei Lietuvos vyčių choras. Bendram pamaldų giedojimui vadovavo muzikai Darius Polikaitis, Jūratė Grabliauskienė, Vidas Neverauskas ir Jūratė Lukminienė. Lietuvos, Tėvynės, Mielos šalies išgiedojimai giliai maldoje apglėbė atviras širdis. Prel. Maironio Apsaugok, Aukščiausias ir Lietuva brangi giesmės žadino praeities ir ateities atmintį.
Tikėjimo ir laisvės aukų atminimo procesiją tėviškės garsais pripildė G.Razumienės vadovaujamo kanklių ansamblio čiurlioniškos močiutės vizijos. Abiejų Lietuvą palietusio karo okupacijų aukų gėlą bei tikėjimo ir maldos atramą liudijo nešamas Rūpintojėlis, raudonas trikampis su L raide nacių nukankintiems lietuviams pagerbti, šešiakampė žvaigždė žydų tautos ir Lietuvos žydų aukoms atminti. Lietuvos miškų berželiai, kankinės A.Dirsytės Sibire parašyta maldaknygė, Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika maldą pripildė Laisvės kovos liudijimu ir krikščioniška tikėjimo viltimi. Alyvų šakelės lietuvių vaikų rankose lenkėsi Sausio 13-osios aukoms, lelijas nešanti lietuvė Motina, kaip ir mūsų Tėvynė, liudijo išsaugotą ir vaikams įskiepytą tikėjimą, jautriai priminė tvirtai ir ištikimai iškentėtą vyrų, sūnų ir dukrų kančią bei mirtį. Motinos pasiaukojimas įkvėps daugelį ateinančių kartų.
Ilgametė krikščioniška ir tautinė lietuvių jungtis
Į šv. Mišias iš Toronto (Kanada) atvyko Lietuvos Vyskupų Konferencijos delegatas užsienio lietuvių sielovadai prelatas E.Putrimas, dalyvavo buvęs JAV Katalikų Vyskupų Konferencijos Rytų Europos šalpos direktorius prelatas Jurgis Šarauskas, kun. Jonas Kuzinskas, kun. dr. Eugenius Gerulis. Šv. Mišių metu renkant aukas buvo meldžiama, kad jos mus sujungtų Lietuvos istorinės atminties išsaugojimui, kad, remdami komunizmo aukų paminklo statymą Vašingtone, galėtume ją liudyti ateities kartoms.
Jau daugelį metų Čikagos lietuviai krikščionys renkasi bendrai melstis, pabendrauti, pasidalyti tikėjimu ir savo bendruomenių gyvenimu. Pirmos lietuviškos ekumeninės krikščionių vienybės pamaldos Čikagoje įvyko 1966 metais Tėvų jėzuitų koplyčioje. Tuomečiai jų sumanytojai ir pradininkai buvo generalinis superintendentas kun. Povilas Dilys, kun. dr. E.Gerulis ir kun. dr. K.Trimakas.
Šios ekumeninės pamaldos tai dar vienas liudijimas, kad bendra malda ir krikščionišką vienybę stiprina, ir tautos istorijos šaknis ta pačia tikėjimo versme gaivina. Sąmoninga tauta, šventa jos istorijos atmintis ir pasidalytas gyvas krikščioniškas dvasingumas trigubai sustiprino sesių ir brolių bendrystę. Jos vaisiai toliau temaitins bendrus išeivijos planus ir darbus Lietuvai ir lietuvybei.
Čikaga, JAV
Jono KUPRIO nuotraukos
© 2005 "XXI amžius"
|