|
Popiežius patvirtina Bažnyčios įsipareigojimą taikai
Mindaugas BUIKA
Pasirengimas diplomatinių santykių plėtrai
Po susitikimų su įvairių krikščioniškų denominacijų bei kitų religijų atstovais, popiežius Benediktas XVI, gegužės 12 dieną priėmęs Vatikane akrediduotus užsienio šalių ambasadorius, padarė savo pirmąjį politinį pareiškimą, patvirtindamas Bažnyčios įsipareigojimą taikai bei pagrindinių žmogaus teisių gynimui. Jis taip pat patvirtino siekį toliau plėtoti diplomatinius santykius, kad vis naujos valstybės turėtų savo diplomatinius atstovus prie Apaštalų Sosto.
Šiuo metu Vatikanas turi užmezgęs diplomatinius santykius su 174 pasaulio šalimis. Per praėjusį popiežiaus Jono Pauliaus II pontifikatą skaičius valstybių, užmezgusių ar atkūrusių buvusius diplomatinius saitus su Vatikanu, beveik padvigubėjo. Be kitų priežasčių, šią plėtrą taip pat sąlygojo ir didžiosios politinės permainos. Rytų Europoje, griuvus geležinei sienai, Šventasis Sostas buvo vienas pirmųjų, pradėjusių diplomatinę ekspansiją pokomunistiniame regione. Paskutinės šalys, kurios užmezgė diplomatinius santykius su Vatikanu, 2002 metais buvo Rytų Timoras ir Kataras.
Kreipdamasis į diplomatus popiežius Benediktas XVI teigė, jog mintyse taip pat turi šalis ir jų vadovus, kuriems ambasadoriai atstovauja. Jis taip pat priminė nesenus istorinius Bažnyčios įvykius, popiežiaus Jono Pauliaus II mirtį ir laidotuves, jo įpėdinio Benedikto XVI išrinkimą ir inauguraciją, kuriuose dalyvavo rekordinis skaičius valstybių vadovų, tuo pabrėždami, kad Bažnyčios misija suprantama ir vertinama pasaulyje. Šventasis Tėvas pastebėjo, kad į minėtas ceremonijas savo vyriausybines delegacijas taip pat buvo atsiuntusios ir kai kurios šalys, kurios dar neturi diplomatinių santykių su Vatikanu. Padėkojęs joms už šį draugišką gestą, Popiežius pareiškė troškimą matyti jas atstovaujamas prieš Apaštalų Sosto.
Benediktas XVI savo kalboje konkrečiai neįvardijo nė vienos valstybės, tačiau komentatoriai pastebėjo, kad į popiežiaus Jono Pauliaus II laidotuves iš tų šalių, kurios neturi diplomatinių ryšių su Vatikanu, savo delegacijas buvo atsiuntusios musulmonų daugumą turinčios valstybės Afganistanas, Brunėjus, Omanas, Malaizija, Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai. Tačiau dėl diplomatinių santykių užmezgimo galimybių Popiežius savo pastebėjimuose, matyt, pasiuntė atvirumo ženklą ir tokioms šalims kaip Kinija, Vietnamas bei Šiaurės Korėja. Šie komunistų valdomi kraštai taip pat neturi diplomatinių santykių su Vatikanu ir neatsiuntė delegacijų į Jono Pauliaus II laidotuves, tačiau formalią užuojautą paskelbė.
Kalbėdamas apie šią grupę valstybių, popiežius Benediktas XVI pažymėjo, kad pirmiausia turi galvoje tas, kuriose katalikų bendruomenės yra gausios ir kurios nuolat yra jo maldose. Statistiniais vertinimais, Kinijoje yra apie dvylika milijonų, o Vietname daugiau kaip aštuoni milijonai katalikų, kurie patiria didelę totalitarinio režimo diskriminaciją. Dėl Vatikano diplomatinių santykių užmezgimo su Vietnamu galimybių pastaruoju metu nemažai kalbėta, tuo tarpu Kinija šiam žingsniui kelia reikalavimą nutraukti iki šiol gana artimus buvusius Vatikano ryšius su Taivanu, kur yra taip pat stipri katalikų bendruomenė.
Kiekviena tauta turi remtis savo paveldo vertybėmis
Popiežius Benediktas XVI priminė savo pirmtako Jono Pauliaus II įspūdingą diplomatinę veiklą taikos pasaulyje labui: nesuskaičiuojamus susitikimus su valstybių ir vyriausybių vadovais bei ambasadoriais tiek Vatikane, tiek savo gausių misijinių ir apaštalinių vizitų į užsienio šalis metu. Jis rodė kelią į Dievą, kviesdamas visus geros valios žmones nepaliaujamai gaivinti sąžinę ir kurti teisingumo, taikos, solidarumo visuomenę, paremtą abipuse meile ir atleidimu, aiškino Šventasis Tėvas, kalbėdamas diplomatijai būdinga prancūzų kalba.
Jis nurodė savo vokišką kilmę, todėl jam taikos ir žmogaus teisių problemos yra labai artimos, nes Benedikto XVI jaunystės metais Vokietija patyrė nacių ideologijos priespaudą ir vėlesnį šalies padalijimą, kurį sukėlė komunizmas. Aš esu iš šalies, kurioje taika ir brolybė užima svarbią vietą gyventojų širdyse, ypač tų, kurie, kaip ir aš, patyrė karą ir brolių, priklausančių tai pačiai tautai, atskyrimą, sakė Popiežius. Šių tragedijų ištakos buvo griaunančios ir nežmoniškos ideologijos, kurios sąlygojo nerealias svajones bei iliuzijas, atvedusias į valdžią nusikalstamus režimus.
Todėl jūs galite suprasti, jog aš ypač jautrus dialogui tarp visų žmonių, kad būtų įveiktos visos konfliktų ir įtampų formos ir kad mūsų pasaulyje įsivyrautų taika bei broliškumas, pabrėžė Šventasis Tėvas. Jis ragino, kad krikščionių bendruomenės, tautų vadovai, diplomatai ir visi geros valios žmonės vienytų savo pastangas taikiai visuomenei kurti, kad nebūtų pasinaudota susipriešinimo tarp kultūrų, etninių grupių ir skirtingų pasaulių pavojais.
Siekdama šio tikslo, Popiežiaus nuomone, kiekviena tauta turi remtis savo dvasinio ir kultūrinio paveldo vertybėmis, taip išsaugodamos savąjį identitetą. Tačiau tautos taip pat neturėtų bijoti bendrauti su kitomis tautomis ir būti pasirengusios dalytis su jomis dvasiniais ir medžiaginiais turtais dėl visų gerovės. Tokiam tarptautiniam pasitikėjimui ir atvirumui ypač palanki yra Katalikų Bažnyčiai, kuri savo prigimtimi ir paplitimu yra labiausiai globalinė institucija ir tuo pačiu metu betarpiai susijusi su kiekvienos tautos istorija ir rūpesčiais.
Šventasis Tėvas užtikrino diplomatus, kad Bažnyčia toliau tęs savo taikdarišką veiklą, nepaliaujamai skelbdama ir gindama pagrindines žmogaus teises, kurios, deja, vis dar pažeidinėjamos įvairiose pasaulio dalyse. Tarp pagrindinių teisių, dėl kurių užtikrinimo kiekvienam asmeniui Bažnyčia aiškiai pasisako visuose Šventojo Sosto delegacijų dalyvaujamuose forumuose, yra teisė į gyvybę, maistą, sveikatos apsaugą, šeimos globą, visuomeninę pažangą ir pagarbą orumui vyro ir moters, kurie sukurti pagal Dievo atvaizdą.
Bažnyčia tiek tarptautinėje, tiek ir nacionalinėje plotmėse visomis savo turimomis priemonėmis ir struktūromis yra pasirengusi bendradarbiauti su viešosiomis instancijomis dėl bendrojo gėrio ir kiekvieno žmogaus orumo apsaugojimo, sakė popiežius Benediktas XVI. Jis priminė, kad savo misijai įvykdyti Bažnyčia nesiekia gauti kokių nors privilegijų, bet tik teisėtų sąlygų savo laisvei ir veikimui.
Po savo kalbos, prieš kurią Šventąjį Tėvą visų ambasadorių vardu pasveikino diplomatinio korpuso dekanas San Marino ambasadorius Džiovanis Galasis, popiežius Benediktas XVI asmeniškai pasisveikino ir trumpai pasikalbėjo su kiekvienu susitikime dalyvavusiu ambasadoriumi. Pranešama, jog kalbėdamas su Izraelio ambasadoriumi Vatikane jis patvirtino, kad atvykęs į Vokietijos miestą Kelną dalyvauti pasauliniame jaunimo susitikime rugpjūčio pabaigoje, taip pat aplankys ir vietos žydų sinagogą. Popiežius Jonas Paulius II judėjų maldos namus Romoje buvo aplankęs 1987 metais.
© 2005 "XXI amžius"
|