Atnaujintas 2005 gegužės 25 d.
Nr.40
(1341)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Vertybių reikšmė ES integracijoje

Popiežius Benediktas XVI tęsia pirmtakų misiją

Vatikano santykių su valstybėmis sekretoriaus (užsienio reikalų ministro) arkivyskupo Džiovanio Lajolo dalyvavimas gegužės 16-17 dienomis Lenkijos sostinėje Varšuvoje vykusiame Europos Tarybos trečiajame viršūnių susitikime buvo gera proga paaiškinti naujojo popiežiaus Benedikto XVI europinę politiką. Arkivyskupas Dž.Lajolas sakė, kad dabartinis Šventasis Tėvas, kaip ir jo pirmtakai, remia Europos vienybę, kuri turi būti grindžiama visiems bendromis etinėmis ir moralinėmis vertybėmis.

Vatikano užsienio reikalų ministras priminė, kad popiežius Pijus XII, ypač kalbose, pasakytose Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, kai buvo daug diskutuojama apie sugriauto žemyno ateitį, kalbėjo, kad Europai reikia „tikros demokratijos, paremtos laisve ir lygybe“ (kreipimasis 1944 metų Kalėdų proga), kad Europa „turi būti grindžiama pagarba žmogiškajam orumui ir šventuoju teisių principu „visiems žmonėms, visoms valstybėms, didelėms ar mažoms, silpnoms ar stiprioms“. Iš Lenkijos kilęs popiežius Jonas Paulius II rodė ypatingą atsidavimą žemyno vienybei, kad jis visiškai atitiktų savąjį geografinį ir istorinį tapatumą.

Dabartinis Popiežius Benediktas XVI dar prieš savo išrinkimą daugelyje publikacijų bei pasisakymų aptarė „tiek istoriniu, tiek ir doktrininiu požiūriu Europos vienybės ir vertybių temą“, aiškino arkivyskupas Dž.Lajolas. Jis taip pat pastebėjo, kad daug ką pasako Popiežiaus pasirinktas šv. Benedikto vardas, kuris yra laikomas „vienu didžiųjų Europos civilizacijos architektų“.

Dvasinis paveldas iššūkių sprendime

Siekiant, kad suvienyta Europa tinkamai tarnautų savo piliečiams ir būtų svarbus veiksnys taikai pasaulyje įtvirtinti, joje turi būti gerbiamas žmogaus orumas ir pagrindinės teisės, ypač sąžinės ir religijos laisvė, sakė Šventojo Sosto atstovas, aiškindamas žemyno vertybių aspektą. Europoje taip pat turi būti rodoma „pagarba tautiniam ir kultūriniam identitetui“, ir visa politinė bei ekonominė veikla turi būti sutelkta į „bendrojo gėrio siekimą solidarumo dvasia“. Arkivyskupas Dž.Lajolas paaiškino, kad ši vertybinė terpė nėra abstrakti, bet remiasi pačia Europos istorija ir sudaro jos dvasinį identitetą.

Būtent tai pažymima ir dabar įvairiose šalyse priimamoje Europos Sąjungos Konstitucijoje, kurios preambulėje aiškiai nurodoma, kad ES įsipareigojo „visuotinėms vertybėms ir principams, kurių šaknys yra Europos kultūriniame, religiniame ir humanistiniame pavelde“. Negali būti abejonių, kad šio paveldo formavimui ir vystymui krikščionybė suvaidino esminį vaidmenį, tačiau ši nuoroda naujojoje Konstitucijoje nebuvo įtvirtinta, nepaisant Katalikų Bažnyčios ir ypač popiežiaus Jono Pauliaus II pastangų.

Tarp pagrindinių iššūkių šiomis vertybėmis grindžiamam Europos visuomenės gyvenimui arkivyskupas Dž.Lajolas nurodė individualios laisvės santykį su socialine atsakomybe. Perdėtas laisvės aukštinimas, ypač jeigu ji yra atsieta nuo realios terpės šeimoje ir visuomenėje, su keliamais reikalavimais atsakingumui, stabdo trokštamos vienybės augimą.

Kiti iššūkiai Europai yra susiję su iš praėjusio XX amžiaus perimtomis pasaulinėmis saugumo problemomis. Ypač tai aktualu dėl branduolinio ginklo grėsmės, kuris ilgai buvo stabilumo faktorius (dėl baimės susinaikinti), tačiau dabar jau peržengė didžiųjų branduolinių valstybių atsakomybės ir kontrolės ribas. Arkivyskupas taip pat nurodė į „politinio ir religinio ekstremizmo iškilimą, plačios apimties žmonių migraciją bei pavojingą nestabilumą valstybės gyvenimo lygmenyje tam tikromis sąlygomis, ypač kada „nesuteikiamos efektyvios garantijos mažumoms“. Pasiremdamas Evangelijos mokymu ir savuoju tarnystės patyrimu, Šventasis Sostas į šiuos iššūkius siūlo atsiliepti įsipareigojant pirmiausia geranoriškam politiniam, tarpreliginiam ir tarpkultūriniam dialogui.

Europos Taryba turi likti svarbiu forumu

Europos Taryba yra seniausia bendraeuropinė organizacija, įkurta dar 1949 metais. Iš pradžių jai priklausė tik Vakarų Europos šalys. Po komunizmo žlugimo į Europos Tarybą buvo priimtos buvusią Sovietų Sąjungą sudariusios ir vadinamajam Rytų blokui priklausiusios valstybės. Baltarusijos galimai narystei Europos Taryboje kliūtį sudaro tą šalį valdantis ir žmogaus teises pažeidinėjantis Aleksandro Lukašenkos režimas. 2004 metų spalį 46-uoju Europos Tarybos nariu tapo Vakarų Afrikos valstybė Marokas. Europos Tarybai priklausančiose šalyse – nuo Islandijos iki Vladivostoko – gyvena daugiau kaip 800 milijonų žmonių. Penkios valstybės – Kanada, Japonija, Meksika, Jungtinės Valstijos ir Vatikanas – Europos Taryboje turi stebėtojo statusą.

Šiuo metu veikiant kitoms bendraeuropinėms organizacijoms – vis ryškesnius „supervalstybės“ bruožus įgyjančiai Europos Sąjungai, taip pat Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijai (ESBO) – atsirado kritiškų nuomonių dėl galimo jų biurokratinių struktūrų dubliavimo pavojaus. Juk, pavyzdžiui, kartais nepatyrusiam europiečiui nesunku susimaišyti net panašiuose pavadinimuose – Europos Tarybos Parlamentinė asamblėja ir Europos Parlamentas, kaip Europos Sąjungos organas, skamba beveik identiškai, nors tai yra visiškai skirtingos institucijos ir su savomis kompetencijomis.

Varšuvos viršūnių susitikime, kuriame dalyvavo ir Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, svarstant klausimą dėl kartais iškylančios konkurencijos tarp skirtingų Europos politinių struktūrų, Vatikano užsienio reikalų ministras arkivyskupas D.Lajolas savo kalboje pabrėžė, jog, norint to išvengti, reikalinga geresnė koordinacija. Tam „imperatyvu yra ne tik politinės ir konceptualinės darnos poreikis ar finansiniai reikalavimai, bet ir pati kūrybinė Europos projekto dvasia“, sakė arkivyskupas Dž.Lajolas. Šio projekto sėkmei yra svarbus kiekvienos Europos principinės institucijos sklandus funkcionavimas bei tarpusavyje suderintos pastangos, kad visi žemyno piliečiai tikrai „regėtų Europą, savo „bendraisiais namais“ kiekvieno asmens ir visuomenės tarnyboje“.

Arkivyskupas Dž.Lajolas pripažino, jog geografiniu aspektu Europos Taryba ir Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija tapo artimos. Tačiau ESBO dėl JAV ir Kanados narystės yra išlaikiusi transatlantinę dimensiją, kas yra nepakeičiama „siekiant išlaikyti taiką globalizuotame pasaulyje“ ir sprendžiant iškylančius konfliktus. Tuo tarpu Europos Taryba turi likti svarbiu dialogo forumu kontinente, skatinančiu supratimą tarp tautų ir žmonių. „Daugiau kaip 150 konvencijų, priimtų Europos Taryboje, nagrinėjančių švietimo, kultūros, mažumų, pabėgėlių, imigracijos, ekologijos, žiniasklaidos ir kitus klausimus“, sudaro gerą pagrindą bendradarbiavimui įvairiuose socialinio gyvenimo sektoriuose. „Noriu aiškiai pareikšti, kad Šventasis Sostas ir toliau yra pasirengęs bendradarbiauti didžiojo projekto kūrime“, – nurodė arkivyskupas Dž.Lajolas.

M.B.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija