|
Stabdykime okultizmo plitimą
Brangūs tikintieji, visi geros valios žmonės!
Lietuvoje netyla kalbos apie pranašautojus ir aiškiaregius. Gausėja būrimo salonų, parapsichologų kabinetų, šamanų kursų ir televizijos laidų, kurios propaguoja pačias įvairiausias okultines praktikas. Tikėjimai gamtoje ir nematomame pasaulyje tariamai glūdinčių galių įvaldymu populiarėja, nors tai akivaizdžiai ardo asmens ir bendruomenės vertybinius pagrindus, trukdo kliautis žmogiška patirtimi bei sveiku protu. Vadinamojo New Age (Naujojo Amžiaus) ezoteriniai kultai, gydymai, su dvasiniais mokslais susieti kovos menų pratimai, likimą bei vidinę energiją reguliuojančios priemonės yra iš esmės nesuderinamos su katalikišku tikėjimu, tačiau jos plinta ir įgyja vis aukštesnį visuomeninį statusą. Kai kurios savivaldybės net imasi šiuos kultus skleisti už mokesčių mokėtojų pinigus.
Klestinčio okultizmo akivaizdoje sąmoningi katalikai turėtų atsigręžti į Bažnyčios mokymą, dar sykį apmąstyti, ką byloja Šventasis Raštas. Naujajame Testamente net septynis kartus perspėjama saugotis netikrų pranašų. Apie tai Jėzus kalba Kalno pamoksle, kurį baigia įspėjimu: Daugelis man sakys anai dienai atėjus: Viešpatie, Viešpatie, argi mes nepranašavome tavo vardu, argi neišvarinėjome demonų tavo vardu, argi nedarėme daugybės stebuklų tavo vardu?! Tuomet jiems pareikšiu: Aš niekuomet jūsų nepažinojau. Šalin nuo manęs, jūs nedorėliai! (Mt 7, 2223). Šios Evangelijos eilutės tiesiogiai nurodo, kad bus gausu apsimetėlių, pretenduojančių vadintis stebukladariais. Ir iš tiesų istorija mini tūkstančius tokių atvejų.
Bažnyčia ištikimai seka apaštalo Pauliaus nurodymu, atidžiai ištiria kiekvieną liudijimą apie pranašystės dovaną, kiekvieną apsireiškimą ir labai retai pripažįsta juos tikrais. Yra bruožų, leidžiančių išsyk atpažinti šarlatanus arba piktavalius, nuo kurių Bažnyčia griežtai atsiriboja ir ragina tikinčiuosius jų saugotis. Vienas ryškiausių požymių kai asmuo gretina save su Jėzumi, sakosi turįs Jo padarytiems stebuklams prilygstančių galių. Tai šėtoniška pretenzija, būtent šėtonas mėgino varžytis su Išganytoju. Velnias nėra išradingas jis veikia mėgdžiodamas Dievą, prisidengdamas panašiais antgamtiniais sugebėjimais, ir taip apgauna patikliuosius. Domėjimasis tamsiųjų jėgų veikimu yra didžiai pavojingas. Jokiu būdu neleistina smalsauti ir belstis į ten, kur siaučia demonai, galintys palaužti žmogų, išniekinti jo orumą.
Jaučiame pareigą dar kartą perspėti tikinčiuosius, kad tiek ypatingų antgamtinių galių prisiskyrimas sau ir mėginimas jomis veikti kitus, tiek lengvatikystė, naudojimasis magų paslaugomis yra sunki nuodėmė. Katalikų Bažnyčios Katekizmas aiškiai sako: Horoskopų patarimai, astrologija, būrimas iš rankos (chiromantija), pranašingų ženklų ir likimų aiškinimas, aiškiaregystė, mediumų paslaugos tik maskuoja norą valdyti laiką, istoriją, galiausiai ir žmones, o drauge padaryti sau palankias paslaptingas jėgas. Visa tai nesiderina su vien Dievui privaloma garbe ir mylinčios Dievo baimės kupina, vien Jam priklausoma mūsų pagarba (2116). Bet kokia magija ar žyniavimas, kuriais norima sau pajungti slaptingas jėgas, kad jos tarnautų, ir įgyti antgamtinės galios kitiems žmonėms nors tai būtų daroma ir gydymo sumetimais, yra sunkus nusižengimas prieš religingumo dorybę (2117).
Norime perspėti tuos, kurie sako, kad netiki astrologija, pranašystėmis, magija ir tik pramogauja, skaitydami horoskopus ar eidami išsiburti. Tai lengvabūdiškas santykis su nuodėme, kuris anksčiau ar vėliau ima kelti pavojų sielos išganymui. Nors iš pradžių horoskopai, amuletai ar feng šui taisyklės gali atrodyti tik nekaltas pasilinksminimas, bet nejučia tie dalykai tampa artimi, svarbūs, įsitvirtina ir sieloje, ir pasąmonėje. Jie atitraukia žmogaus dėmesį nuo Dievo veiklos galybės, kyla pavojus atverti kelią Dievui priešingų dvasių pasireiškimui. Mūsų pasaulyje nuolat vyksta kova tarp gėrio ir blogio. Šėtonas, jo darbai yra skaudi realybė niekas negali pasakyti, kada priartėjama prie slenksčio, už kurio žmogus patenka į demonų rankas.
Turime žvelgti tiesai į akis yra nemažai katalikų, net nuolat pamaldas lankančių žmonių, kurie naudojasi burtininkų paslaugomis ir seka okultiniais mokymais. Tai didelis iššūkis ir rimtas išbandymas visiems sąmoningiems krikščionims, bendruomenėms ir jų dvasiniams vadovams kunigams, katechetams ir katalikų žiniasklaidai. Nevenkime svarstyti šių dalykų, atmeskime manipuliavimą energijos sąvoka, aiškiai kalbėkime apie tai, kuo skiriasi evangeliniai stebuklai nuo magų ir ekstrasensų veiklos. Su dar didesniu apdairumu vertinkime piligrimystes ir kitas pamaldumo formas, kurios kreipia tikinčiųjų dėmesį į Bažnyčios nepripažintus apsireiškimus bei stebuklus. O pirmiausia liudykime visišką pasitikėjimą Dievo Gailestingumu, idant nuklydusiems, susipainiojusiems, pasimetusiems mūsų broliams būtų aiškiai rodomas tikrasis kelias ir tikroji šviesa.
Katalikų Bažnyčia visuomet skelbė, jog prietarai, burtai, magija ir visoks okultizmas yra blogis, kuris gali turėti pražūtingų padarinių asmens psichinei sveikatai ir jo dvasios būsenai. Esame įsitikinę, kad Lietuvoje šiandien veikiančios gausios ir įvairios okultinės institucijos, platinančios maginį pasaulėvaizdį, yra rimta visos visuomenės problema. Žlugdydamas asmens iniciatyvą, pasitikėjimą savimi, orumą ir atsakomybę, nutraukdamas socialinio solidarumo saitus, okultizmas kelia grėsmę aiškiais principais ir tarpusavio pasitikėjimu pagrįstam žmonių bendrabūviui.
Okultinės praktikos atima iš žmogaus jam Dievo dovanotą laisvę spręsti, pasirinkti, kuri neatsiejama nuo atsakomybės už savo veiksmus. Patikėdamas būrėjais žmogus pats save paverčia silpnu, bejėgiu padaru, dėl kurio nesėkmių kalta bloga akis ar nelemtas planetų išsidėstymas, kuris nieko nebegali savo gyvenime pakeisti, nes karmos diagnostika esą atskleidžia ką nors nepalankaus. Elementariais nurodymais, ką kurią dieną daryti ir ko nedaryti, magai ima kontroliuoti asmenį it marionetę; žmogus nė pats nepajunta, kaip atsisako savarankiškų sprendimų ir virsta žaisliuku savanaudžių, o gal ir piktavalių rankose. Ypač rimtą pavojų dvasiniam asmens integralumui kelia dalyvavimas iš Rusijos atvykstančių šamanų ritualuose.
Vakarų pasaulyje, ypač posovietinėse šalyse, pranašautojų, aiškiaregių, dvasinių gydytojų ir kitokių ypatingų sugebėjimų turėtojų pastaraisiais dešimtmečiais nuolat gausėja. Jų paklausą sukuria tradicinį tikėjimą praradę žmonės, svarbiomis savo gyvenimo akimirkomis puolantys ieškoti greitų bei paprastų atsakymų į opiausius klausimus. Tokius atsakymus siūlo astrologai, būrėjai, ekstrasensai ar kitaip pasivadinę žiniuonys. Liūdna ir apmaudu, kad šiuos tariamus problemų sprendimus propaguoja žiniasklaida ir visuomenės įžymybės. Dešimtys žurnalų ir mažiausiai penkios lietuviškų televizijos programų laidos nuolat populiarina okultines bei magines praktikas ir tokių paslaugų teikėjus. Bemaž visais informacijos kanalais nevaržomai skelbiama pranašautojų ir ekstrasensų reklama. Žiniasklaidos vidinės atsakomybės klausimas šiuo atveju iškyla itin aštriai.
Stebina tai, kad visiškai ignoruojami Lietuvoje veikiantys teisės aktai, etikos kodeksai kurie numato piliečių teisių gynimą, jų apsaugą nuo žalingo okultinių praktikų poveikio. Pavyzdžiui, Lietuvos radijo ir televizijos komisija yra patvirtinusi Televizijos programų rengimo ir transliavimo nuostatas, kurios aiškiai ir tinkamai apibrėžia paranormalių reiškinių, ezoterinių dalykų rodymo sąlygas bei laiką. Tačiau nei pati komisija, nei kitos institucijos nesiėmė priemonių, kad minėtas dokumentas įgytų visavertę teisinę galią, o jį akivaizdžiai pažeidžiančių laidų transliavimas būtų nutrauktas. Tą patį galima pasakyti ir apie gydymo, psichologinės pagalbos paslaugas siūlančių žiniuonių skelbimus. Valstybės pripažįstamos, licencijuojamos medicinos ir psichoterapijos paslaugos turėtų būti aiškiai atskirtos nuo magų veiklos. Sunkiai pateisinama situacija, kai tradicinių religinių bendruomenių labdaringose globos ir rūpybos įstaigose dirbantys asmenys privalo turėti socialinių darbuotojų, pedagogų ir medikų diplomus, tuo tarpu energetinio gydymo klinikų savininkams jokie reikalavimai nekeliami.
Žmones dažnai patraukia, suvilioja solidžiai skambantys okultinių institucijų pavadinimai. Manytume, kad Švietimo ir mokslo ministerija bei Mokslo taryba turėtų neleisti parapsichologams ir būrėjams registruoti savo įstaigų kaip institutų, akademijų, universitetų, kolegijų ir mokslo centrų. Apmaudu, kad žurnalistai jau išrado naują eksperto tipą burtininką arba raganą, kurie kviečiami pareikšti savo vertinimus svarbiais visuomenės gyvenimo klausimais. Pagarba nuomonių įvairovei paverčiama farsu, kai rengiamos viešos diskusijos, kuriose mokslininkai ir burtininkai pristatomi kaip lygiaverčiai pašnekovai. Pasitikėjimas demokratija gali rimtai susvyruoti, jei laisvių ir teisių principais bus naudojamasi tarsi širma šarlatanizmui, žmonių apgaudinėjimui ir net fizinei bei psichinei sveikatai pavojingiems eksperimentams pridengti.
Labai neramina, kad okultinės praktikos braunasi į nepilnamečių pasaulį. Norisi tikėti, kad pedagogai nesunkiai atskiria Hario Poterio ir kitus meninės išmonės pagimdytus burtus nuo sparčiai plintančių būrimo knygų ir vaizdajuosčių su juoko nekeliančiomis instrukcijomis, kaip iškviesti dvasias ir bendrauti su mirusiais. Žinomas ne vienas atsitikimas, kai spiritizmą išmėginusiems mokiniams prireikė rimtos psichologų pagalbos. Ar tėvai dar gali būti tikri, kad jų atžalos nesusidurs su ezoteriniais mokymais valstybinėse švietimo įstaigose, kai Lietuvos vaikų ir jaunimo centre jau mėginta įsteigti astrologijos būrelį?
Nuoširdžiai viliamės, jog visuomenėje pakanka geravalių ir išmintingų žmonių, kurių pastangos įveiks grėsmingą okultizmo suvešėjimą, apsaugos Lietuvą nuo dar didesnio blogio įsiveržimo. Melskime Viešpatį, kad Jis padėtų mums išlaikyti stiprų ir sąmoningą ryšį su tikruoju Apreiškimu ir meilės Evangelija. Tik visiškas pasitikėjimas Dangiškuoju Tėvu suteiks mums taip trokštamą dvasios ramybę ir gyvenimo pilnatvę.
Lietuvos vyskupai
© 2005 "XXI amžius"
|