Metastazės
Kelias
atgal, arba į niekur
Dar sovietinės M.Gorbačiovo perestrojkos pradžioje,
kai daugeliui pagaliau atsirišo liežuviai, rusų sociologas V.Šubkinas
rašė: Vėžio ląstelės nuolat dauginasi kiekvieno žmogaus organizme.
Bet anaiptol ne visada jos sukelia piktybinius auglius. Sutrukdo
imunitetas gyvų būtybių sugebėjimas priešintis kenksmingų elementų
veiklai išsaugant savo vientisumą ir biologinį individualumą. Tik
ten, kur organizmo gyvybinės reakcijos silpsta, ten kancerogeninės
ląstelės pradeda spausti sveikąsias, atsiranda auglys, susidaro
metastazės. Aišku, didžiausias XX amžiaus vėžys buvo komunizmas
su visomis savo žiaurybėmis, represiniu aparatu, Gulago sistema.
Bet ne tai dar buvo baisiausia. Ilgus dešimtmečius šis komunizmo
vėžys naikino geriausius ir tauriausius žmones, o ir likusiems gyviems
nebuvo ko pavydėti. Partinė nomenklatūrinė sistema suluošino visos
visuomenės gyvenimą, geležiniais lankais suvaržė bet kokią iniciatyvą,
sugniuždė žmonių orumą. Dabar panašūs juodosios, tai yra raudonosios
praeities apologetai Lietuvoje, praėjus penkiolikai nepriklausomybės
metų, oriai dėsto, kad pas mus tokių dalykų lyg ir nebuvo, esą čia
žmonės jautėsi kur kas laisvesni.
|