|
Lietuviškų politinių imtynių gerbėjams
Įsisiūbavus pavasariui, įsibėgėjo ir lietuviškos politinės imtynės. Šį kartą aistros įkaito rimtai. Tikrai verta įsijungti į tokių kovų sirgalių būrį. Kurgi ne juk arenoje susikovė tokie verslo ir politikos gigantai kaip V.Uspaskichas ir A.Zuokas.
Kurį laiką atrodė, kad tuoj nugalės Darbo partijos oponentai. Prieš didįjį Kėdainių oligarchą pasipylė įvairių įtarinėjimų banga. Nors ūkio ministras gynėsi su olimpine ramybe, audros debesis virš jo vis tirštėjo. Situaciją jam ypač pablogino ir vadinamoji Maskvos afera, kai aikštėn išlindo V.Uspaskicho ir Maskvos vyriausybės biznio planai.
Tačiau ir įtariamasis pasirodė esąs nepėsčias. Tučtuojau į viešumą išlindo sostinės mero žmonos firmos nuotykiai. Po to staiga pasirodė slapta medžiaga apie Rubikono grupės perlaidas paslaptingajam Abonentui, kuris už savo tarpininkavimą savo bizniuose gaudavo šimtatūkstantines perlaidas.
Kas galėtų atspėti šių biznio ryklių kovos baigtį? Laikantis paprastos logikos, turėtų laimėti V.Uspaskichas. Visgi jis yra pagrindinis koalicijos ramstis. Be jo visa rausvai populistinė koalicija subyrės kaip kortų namelis. Tą puikiai supranta Premjeras, vengdamas aštresnių koalicijos partnerio apibūdinimų. O ir paties V.Uspaskicho veiklą tirsiančios kelios komisijos neturėtų būti aštriadantės. Juk joms vadovauja šio ministro bičiulis ir verslo draugas, o šalia stovi R.Ačo šešėlis. Liberaldemokratas R.Ačas, būdamas komisijų vicepirmininkas, buvo ypač nemalonus netikėtumas opozicijai. Jau dabar aišku, kad šios komisijos išvados ūkio ministrui nebus griežtos. Saviškiai neišduodami. Juk nenukentėjo netgi riaušių organizavimu kaltintas J.Ramonas! O apsukrusis kėdainiškis jau turi keletą kontrargumentų jį demaskuojanti medžiaga paskelbta falsifikatu. Ir į oponentų lyderio vadovaujamą liberalcentristų daržą sėkmingai įmestas nesantaikos akmuo. Sutrikę partiniai kolegos nežino ką daryti ir net bando reikalauti A.Zuoko tyrimo laikotarpiui suspenduoti savo lyderio ir mero įgaliojimui. Ar galima įsivaizduoti taip beiselgiančius darbiečius? Tai jau būtų gryna fantastika... Štai kur V.Uspaskicho stiprybė besąlygiškai paklusni partiečių minia.
Konservatoriai politinėse rokiruotėse su komisijų vadovų parinkimu įžvelgia ir galimą Darbo ir Liberaldemokratų partijų aljanso galimybę. Tokia tikimybė neatmestina, tačiau kol kas dar mažai tikėtina. A.Brazauskas, be konkurentų, vien audringais plojimais perrinktas socialdemokratų vadu. Su juo bandęs ginčytis buvęs finansų ministras ne tik neteko posto, bet išlėkė ir iš LSDP vicepirmininko pareigų. Partijos viršūnės prieigose vėl pasirodė liūdnai pažįstamas J.Bernatonis. Šie valdančiųjų vadovybės poslinkiai rodo, kad LSDP laikysis valdžios iki galo, o jokie kitaminčiai partijos viduje nebus toleruojami. Dabartinė situacija naudinga visoms keturioms koalicijos narėms. Todėl visai įmanoma, kad ši dauguma gyvuos ilgiau, negu mano jos priešininkai. Tiesa, prieš V.Uspaskichą kompromatą pateikė ir specialiosios tarnybos, bet ar nesubliūkš ir ši sensacija? Juk neteisingai apšmeižtas pasijuto net V.Andriukaitis, kuris nori prisiteisti šimtatūkstantines kompensacijas. Tačiau kompensacijų ieškant neprilygstamas tebėra buvęs prezidentas R.Paksas. Jis Strasbūre iš Lietuvos žada laimėti ar ne milijoną.
Politinių skandalų ir skandalėlių triukšmas, nesibaigantis priešininkų murdymas tikrų ir išgalvotų nuodėmių purve tėra puiki dūmų uždanga kitiems, rimtesniems dalykams pridengti. Kol visi susidomėję žvalgosi į A.Zuoko ir V.Uspaskicho ristynes, šalis dreifuoja oligarchinio valdymo link. Tokio valstybės modelio sustiprinimu galima laikyti ir būsimą savivaldos reformą, kur numatyta tiesioginė merų rinkimo galimybė. Labai apmaudu, kad už tokias keistokas reformas, neįvertinęs situacijos (o gal jos neįvertino kalbas rašantys patarėjai), yra pasisakęs ir Prezidentas. Ir čia jo neapkaltinsi geranoriškumo stoka. Tik gaila, jog šalies vadovas nesuvokia, kad tai, kas tinka JAV ar kitai demokratinei valstybei, visiškai netinka šiandienos Lietuvai. Kokioje senas demokratijos tradicijas turinčioje šalyje, siekdami valdžios, per vietos rinkimus kaunasi du didžiųjų partijų atstovai. Paprastai tai būna abu garbingi asmenys ir vietos gyventojams tenka rinktis iš dviejų gerų kandidatų, o Lietuva šiuo atveju pavirstų ištisu oligarchų tėvonijų poligonu. Nebūtinai tai turėtų būti vien darbiečiai ar socialdemokratai. Tačiau pralaimėtų ir daugybė autoritetingų, bet nelabai turtingų rajonų vadovų... Apie dešiniųjų galimybes šiuo atveju nėra jokios kalbos. Net ir A.Zuoko šansai laimėti sostinėje tada tikrai būtų nedideli. Jei netikite, iš karto atidėkite 43 proc. Vilniaus kitataučių balsų už dabartinio mero oponentą, kad ir kuo jis būtų, iš kairės pusės ir tada pradėkite dėlioti prognozes.
Argi tikrai savo globotinio politinės mirties nori V.Adamkus? Tikriausiai ne. Tokie populistiniai sprendimai, matyt, atsiranda nepakankamai suvokiant Lietuvos realijas. O gerais norais, kaip žinome, kelias į pragarą grįstas!
Migla, pučiama piliečiams į akis, paslepia ir daug kitokių nelabai gražių įvykių. V.Uspaskichas ginasi smulkia korta, nukreipdamas dėmesį į antrąjį partijos ešeloną, sudarytą ir iš buvusių KGB rezervininkų. Policijos komisarai netenka savo įgaliojimų. Tai irgi vaizdelis iš bendros sumaišties panoramos! Bet ypač negražiai pasielgė Premjero partijos viršūnėlė, būriu sugužėjusi į Rusijos ambasadą švęsti Gegužės 9-osios. Kaip smagu ambasadoriaus B.Cepovo pašiepta šalies intrigantės valdžia atlekia pareikšti pagarbos žmogui, kurį save gerbianti valstybė jau po 48 valandų po užgaulaus interviu pasirodymo būtų išsiuntusi namo...
Kas tada buvo Prezidento atsisakymas dalyvauti Maskvos parade? Dūmų uždanga apmulkintai Lietuvos ir pasaulio publikai? Ar kaip toje senoje patarlėje šerk vilką nešėręs, jis vis tiek į mišką žiūri?
Povilas STRAPŠYS
Vilnius
© 2005 "XXI amžius"
|