| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
Turtuolių ir lošėjų rojus Petras KATINAS
Jeigu ne popiežiaus Jono Pauliaus II mirtis, tai Monako kunigaikščio Renjė III (Rainier III), kuris valdė šią kunigaikštystę, vadinamą turtuolių ir garsenybių draustiniu, mirtis būtų sukėlusi labai didelį susidomėjimą. Nors jo pakako ir dabar. Renjė III valdė Monaką net 56 metus, ir tai yra absoliutus rekordas tarp visų dabartinių Europos monarchijų. Per tuos 56 metus Luji Anri Maksans Bertranas Grimaldis (toks buvo mirusio valdovo vardas ir pavardė) sugebėjo jam atitekusį mažą žemės lopinėlį, kur buvo neturtingas žvejų kaimelis, gyvenęs iš įvairių lošimų ir žuvų gaudymo, paversti pasaulio turto bei prabangos simboliu. Renjė III, kilęs iš senos Genujos Grimaldžių giminės, nugyveno ilgą ir įdomų gyvenimą. Jis buvo asmeniškai pažįstamas su septyniais Prancūzijos prezidentais, penkiais popiežiais (ypač artimai draugavo su Jonu Pauliumi II, skirdamas Vatikanui dideles lėšas) ir dar labiau pagarsėjo vedęs Holivudo kino žvaigždę Greisę Keli, surinkęs 85 antikvarinių automobilių kolekciją, kuria žavėjosi ir žavisi daugelis. Galima priminti, jog Monako plotas vos 1,95 kv. km. Ir šiame žemės lopinėlyje gyvena net 32 tūkst. žmonių. Iš jų 7680 vietiniai gyventojai, vadinami monegaskais, dar yra 9200 prancūzų, 5500 italų, o visi likusieji net 119 tautų atstovai. Valstybinė kalba prancūzų. Įdomu, kad šios valstybės biudžetas, 2003 metų duomenimis, sudarė 9 mlrd. eurų. Per 56-erius Renjė III valdymo metus jis tapo tarsi Monako simboliu. Pasak vieno apžvalgininko, jeigu kalbama apie Monaką, tai turima galvoje Renjė III, ir atvirkščiai. Jo sūnus Albertas II, paveldėjęs tėvo sostą, vertinamas nelabai teigiamai. Esą jis ne tik lengvabūdis, bet ir nelabai suinteresuotas valstybiniais reikalais. Kad ir ką kalbėtume, bet atsakomybė, užgriuvusi jo pečius, didelė. Pirmiausia garbingai tęsti savo kelių dešimčių kartų Grimaldžių dinastijos tradicijas. Grimaldžių giminė valdo Uolą (taip Monako gyventojai vadina savo šalį) nuo 1297 metų, kada Fransua Grimaldis ir jo šalininkai užgrobė šią Genujos tvirtovę. Grimaldis ir jo draugai, persirengę vienuoliais pranciškonais, prasmuko į tvirtovę ir išžudė visus jos sargybinius. Šiam įvykiui atminti yra ir Monako herbe pavaizduoti vienuoliai su kardais rankose. Per ilgus amžius kūrėsi ir žlugo imperijos bei valstybės, bet Monakas taip ir liko nepriklausomas iki šių dienų. Šiandien Monakui niekas negresia, išskyrus tarptautines finansines inspekcijas. Mat kunigaikštystė nuolat kaltinama pinigų plovimu. Tai nieko nuostabaus šiame žemės lopinėlyje ne tik sutelpa 32 tūkst. gyventojų, bet yra 62 bankai. Aišku, pirmiausia pasaulinę šlovę Monakas pelnė garsiuoju Monte Karlo kazino. Tai seniausia tokio pobūdžio įstaiga Europoje. Kazino buvo įkurtas užpraeito amžiaus viduryje. Kunigaikštienė Karolina nusprendė atidaryti kazino, nes tuo metu Prancūzijoje šis verslas buvo draudžiamas. Todėl Monako kunigaikščiai nusprendė pasinaudoti tuo draudimu ir praturtėti, puikiai žinodami prancūzų azartą. Po to, kai garsusis milijardierių Rotšildų klanas į šį verslą investavo daug milijonų, kazino tapo pagrindiniu Monako klestėjimo šaltiniu. Jau XX a. pradžioje Monte Karlo kazino atnešdavo net 95 proc. visų kunigaikštystės pajamų. Dabar antrasis didžiulių pajamų šaltinis yra garsiosios Formulės-1 automobilių lenktynės Grand prix Monaco ir Monte Karlo ralis. Automobilių sporto sostine Monakas tapo dar 1929 metais. Bet šiuo metu dar vienas labai svarbus pajamų šaltinis yra galimybė Monako gyventojams nemokėti pajamų mokesčių. Tiesa, norint gauti atleidimo nuo mokesčių statusą, būtina kunigaikštytės teritorijoje turėti nekilnojamojo turto ir kasmet gyventi Monake šešis mėnesius ir vieną dieną. Ši taisyklė galioja visiems, išskyrus prancūzus. Mat kadaise tokia lengvata kaip magnetus traukė turtinguosius Prancūzijos žmones. Paryžius visomis išgalėmis kovojo su šiuo įstatymu ir, trūkus kantrybei, pagaliau 1962 metais Prancūzijos prezidento generolo Šarlio de Golio įsakymu prancūzų muitininkai blokavo visus kelius, vedančius į Monaką, ir kunigaikštytė buvo visiškai izoliuota. Todėl kunigaikščiui Renjė III neliko nieko kita, kaip atšaukti mokesčių lengvatas Prancūzijos piliečiams. Tačiau, pavyzdžiui, Vokietija ir Italija dėl savo geografinės padėties negali taip pasielgti, todėl tokios Vokietijos ir Italijos įžymybės kaip tenisininkas Borisas Bekeris, tenoras Lučianas Pavorotis, dauguma Formulės-1 pilotų oficialiai įsikūrė Monake ir iš savo uždirbtų milijonų nemoka nė cento. Taigi kunigaikštystė kunigaikščio Renjė III dėka per 56-erius jo rekordinio valdymo metus suklestėjo. Monakas virto šalimi, kurios kiekvienas kvadratinis centimetras nusėtas įžymybių ir turtuolių pėdomis.
© 2005 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |