Pirmasis puslapis
Darbai
Gimtas kraštas
Istorijos vingiai
Kultūra
Lietuva
Nuomonės
Parodos
Pasaulis
Poezija
Valstybė
    ir Bažnyčia
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Diplomato ir patrioto kelias

Lietuvą garsinęs užsienyje

Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, į mūsų visuomenės akiratį vienas po kito iškeliami taurių Lietuvos žmonių vardai. Jie ligi šiol buvo slepiami, ignoruojami, šmeižiami arba geresniu atveju – nutylimi. Ypač tai pasakytina apie tuos lietuvių tautos patriotus, kurie sovietinės okupacijos metais, o ir vėliau, atgavus Lietuvai nepriklausomybę, savo tėvynės gerovei veikė ir tebeveikia užsienio šalyse.

Vienas tokių patriotų yra diplomatas – ekonomistas Algirdas Jonas Aleksis Žemaitis. Jo nesavanaudiška patriotinė veikla yra žinoma lietuvių išeivijoje. Jau vien tai, kad A. Žemaitis ne vieną dešimtmetį minimas tarptautiniame biografiniame žinyne „Kas yra kas pasaulyje“ ( „Who's Who in the World“), daug ką sako. O jei dar paminėsime, kad šis mūsų tautos vyras, Šventojo Sosto patvirtinimu, apdovanotas Šventųjų metų sidabro medaliu ir Jeruzalės Šventojo Kapo Riterių ordino komandoro Didžiuoju kryžiumi, specialiu įvertinimu pagerbtas Pietų Sudano gubernatoriaus už trejų metų veiklą jo krašte, įvairiais kariniais apdovanojimais – irgi daug ką byloja.

A.Žemaitis tarnavo JAV kariuomenėje, Korėjos karo metu buvęs fronto linijų pulko informacijos skyriaus vadovas, vėliau – vadybininkas kai kuriose industrijos firmose Čikagoje, tarptautinės prekybos specialistas JAV Valstybės departamente Vašingtone, buvo atsakingas už žemės ūkio programas Bahreine, Džibutyje, Egipte, Jungtiniuose Arabų Emiratuose, Katare, Kuveite, Omane, Somalyje, Tailande, Tanzanijoje, Turkijoje, bei vadovas misijų į kitų besivystančių valstybių Maisto ir žemės ūkio organizaciją (FAO) Romoje. Taip pat – ambasadoriaus rango atstovas Pietų Sudane. FAO atstovu A.Žemaitis dirbo 24 metus. Septynerius metus dirbo Lietuvos atstovu prie FAO. Ir visur pasakojo apie kai kur dar nežinomą Lietuvą, aiškino apie jos nepriklausomybę.

Sovietinės okupacijos Lietuvoje metu dirbdamas įvairiose pasaulio šalyse, A.Žemaitis be perstojo aiškino įvairių užsienio šalių visuomenei, aukšto rango pareigūnams apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo būtinybę bei svarbą lietuvių tautai, visai šalies bendruomenei. Tam jis naudojo ir savo tarnybines pareigas, kurios jam leido bendrauti su tų šalių politikais, ekonomistais, plačiąja visuomene. Nors būdamas tarptautinio lygio pareigūnas, tuo jis rizikavo prarasti gerai apmokamą darbą, pakenkti tolesnei savo karjerai. Bet A.Žemaitis nedvejodamas ėjo pasirinktuoju keliu, nes Lietuvos laisvė ir nepriklausomybė jam buvo svarbiau už asmeninius interesus.

Algirdas Žemaitis gimė 1933 metais Lietuvoje, Kazlų Rūdos valsčiuje miškų inžinieriaus, Kazlų Rūdos miškų urėdo bei Suvalkijos miškų revizoriaus Vinco Žemaičio ir mokytojos Bronės Ruseckaitės–Žemaitienės šeimoje. Mokėsi Lietuvos, vėliau – Vokietijos mokyklose, studijavo ekonomiką ir tarptautinę teisę Bonos universitete, po to tęsė ekonomikos, politinių mokslų ir filosofijos studijas Oksfordo universitete, kur įgijo bakalauro ir magistro laipsnius.

Kaip rašoma užsienio lietuvių spaudoje, savaitraštyje „Tėviškės žiburiai“, A.Žemaitis ėjo įvairias atsakingas visuomenines pareigas, susietas su lietuvybe. Jis buvo Pasaulio lietuvių bendruomenės Bonos rajono valdybos pirmininkas, Vyriausiajame Lietuvos išlaisvinimo komitete – užsienio reikalų valdytojo patarėjas, Ateitininkų federacijoje – studentų sąjungos atstovas Vokietijoje, Krikščionių demokratų sąjungoje – Lietuvos atstovas pasaulinėje unijoje, Amerikos Romos katalikų federacijoje – Čikagos apskrities valdybos pirmininkas, Amerikos lietuvių taryboje – Čikagos lietuvių tarybos skyriaus vykdomasis sekretorius, Lietuvių katalikų mokslo akademijoje – centro valdybos narys.

Tai visuomeninė veikla, susieta su lietuvybe, katalikybe, pareikalavusi daug jėgų, energijos, išprusimo, erudicijos. O kur dar tiesioginis darbas Lietuvos ateičiai, jos gerovei.

Dabar – nereikalingas?

Ir štai Lietuva atkūrė nepriklausomybę. Kaip „Tėviškės žiburių“ publikacijoje „Veikėjo ir diplomato nueitas kelias“ rašė Aleksis Druskis, A.Žemaitis – patyręs diplomatas, ekonomistas, politikas 1991 metų birželį buvo paskirtas Lietuvos atstovu prie Maltos riterių ordino didžiojo magistro, šias pareigas ėjo iki 1993 metų. Lietuvos vyriausybės prašomas, jis atsistatydino iš FAO ir sutiko Lietuvos labui dirbti už ketvirtadalį ligtolinio atlyginimo. Beje, 1992 metais jam, vienam pirmųjų Lietuvoje, buvo suteiktas Lietuvos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus rangas. Per tą laiką jis mūsų šaliai padėjo gauti nemažai svarbių ir naudingų projektų. Neatsitiktinai šią veiklą raštiškomis padėkomis įvertino mūsų dviejų vyriausybių šešiolika ministerijų ir autonominių institucijų.

Bet štai 1999 metų viduryje A.Žemaitis be jokio paaiškinimo iš užimamų pareigų atšaukiamas. Kaip minėtoje publikacijoje pasakoja A.Druskis, už septynerių metų itin atsakingą darbą A.Žemaitis negavo nei padėkos, nei pensijos, nei sveikatos draudimo. Tiesa, kaip savotišką padėką, LR Užsienio reikalų ministerija 2000 metais A.Žemaitį paskyrė LR ambasados Italijoje neetatiniu konsultantu žemės ūkio klausimais, nemokant atlyginimo. Ir tokiomis sąlygomis mūsų garbusis tautietis sutiko dirbti Lietuvos labui. (Gal mūsų URM pareigūnai tikėjosi, kad jis atsisakys?)

Bet ir šito buvo maža. Kaip pasakoja A.Druskis, 2004 metais tuometė Lietuvos ambasados Italijoje vadovybė atsisakė persiųsti tos šalies Užsienio reikalų ministerijai pareiškimą dėl A.Žemaičio tarnybos atnaujinimo. Lietuvos URM vadovybė pasirašė trijų eilučių nurodymą, kad paskyrimas „netekęs galios“, ir A.Žemaičio kadencija Italijos ambasadoje sustabdyta. Kaip ir pirmąjį kartą, tokio sprendimo priežastis nenurodyta, o Lietuvos užsienio reikalų ministras susitikti su LR nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus rangą tebeturinčiu A.Žemaičiu „neturėjęs laiko“… Pažymėtina, rašo A.Druskis, kad jokių išlaidų dėl A.Žemaičio neetatinių konsultanto pareigų Italijoje mūsų šalis neturėjo.

Informacija apie tokią situaciją sukėlė tam tikrą nerimą lietuvos visuomenėje. Antai patriotiškai nusiteikę asmenys samprotauja, kad ankstesnė A.Žemaičio antikomunistinė veikla tikriausiai nepatikusi mūsų URM vadovui, kaip žinia, įtartam sovietmečiu bendradarbiavus su KGB. Todėl tikriausiai nutarta URM nuo tokių žmonių kaip A.Žemaitis „išvalyti“. Tik KGB bei nomenklatūros auklėtiniai galėjo taip žiauriai su Lietuvai nusipelniusiais asmenimis pasielgti. Nesiskaitymas su kitu žmogumi, įprotis daryti ką nori ir nenurodant priežasčių, be jokio paaiškinimo ir be jokios atsakomybės – tai nusikaltimas, į kurį turėtų įsikišti Lietuvos ir tarptautinė teisėsauga, taip svarsto patriotiškai nusiteikę mūsų tautiečiai.

A.Druskio įsitikinimu, būtinai reikia atsižvelgti į A.Žemaičio nuopelnus Lietuvai ir atnaujinti jo paskyrimą LR ambasadoje Italijoje. Jo tarptautiniai ryšiai Lietuvai ir toliau gali būti naudingi.

Parengė Benjaminas ŽULYS

© 2005 "XXI amžius"