Pirmasis puslapis
Darbai
Gimtas kraštas
Istorijos vingiai
Kultūra
Lietuva
Nuomonės
Parodos
Pasaulis
Poezija
Valstybė
    ir Bažnyčia
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Minės ir ateinančios kartos

Benjaminas ŽULYS

Muziejų pašventino Raudondvario parapijos klebonas Augustinas Paulauskas

Sumanymas brendo seniai

Kauno rajone, Raudondvario seniūnijoje, Biliūnų kaime, ant stataus Nevėžio upės kranto, jau kuris laikas gyvena darbšti, savo gimtąjį kraštą, jos senovę pamilusi Juozapo ir Vandos Liekių šeima. Tuo būtų ne viskas pasakyta, jei neprimintume apie šeimininko pomėgį rinkti, kaupti ir parodyti žmonėms senąją kažkada Lietuvoje naudotą techniką. Jos žmonėse vis mąžta, nes ūkininkai, miesto žmonės jos tiesiog atsikrato kaip nereikalingu kone metalo laužu arba dar laiko kur nors numestą gale seno tvarto ar kluono, užkištą palėpėje. Kai kas jau puošia kai kurių šalies muziejų ekspozicijas, o kai kas dūlėja, negrįžtamai nyksta. Tad Juozas maždaug prieš penkiolika ar dar daugiau metų sumojo šias senienas rinkti, jas kaupti. Pirmieji jo pagalbininkai buvo ir tebėra žmona Vanda bei sūnūs Arvydas ir Egidijus.

Būrin sutelkia noras veikti

Dainininkų ir muzikantų nestokoja Klovainiai. Kelis dešimtmečius miestelį garsino mišrus choras. Pastaruosius trejus metus Žiemgalos krašto kampelyje veikia populiarus moterų vokalinis ansamblis „Nerimo tiltai“. Jis turi išsileidęs kompaktinį diską ir garso kasetę. Saviveikliniame kolektyve – ne vien dvylika moterų, bet ir keturi balsingi vyrai bei kaimo kapela, todėl jo programa yra pakankamai plati. „Nerimo tiltai“ trejus metus iš eilės gynė Pakruojo rajono garbę dainų festivalyje „Rudens godos“ Šiauliuose, ansamblis tapo konkurso „Sidabriniai balsai“ Pakruojo rajone laureatu.

Kraštotyrininkės darbai

Irena Rudzinskienė

Lietuvoje gyvena daug darbščių ir kūrybingų kraštotyrininkų. Vieni renka tautosaką, domisi papročiais ir apeigomis, užrašinėja tarmes, tiria paminklus, kiti kaupia istorinę medžiagą, renka žmonių laiškus, nuotraukas, atsiminimus, dienoraščius. Darbštuoliais galima pavadinti leipalingietį J.Volungevičių, užventiškį V.Rimkų, šilalietę A.Gedvilienę, šakietę N.Manikienę, lazdijietę A.Šukienę, vilkaviškietę G.Karalienę, zarasietę R.Vitaitę. Ilgas ilgas dar sąrašas nusitęstų. Bet, šalia paminėtųjų krašto tyrinėtojų ir aprašytojų, būtina minėti šiaulietę Ireną Rudzinskienę. Tai reto nuoširdumo žmogus, tikra ieškotoja, kruopšti istorijos duomenų fiksuotoja. Mažai tėra sričių, kuriomis ji nesidomėjo. Jai senovė nušvinta pačia ryškiausia skaidruma, o atsiminimų pluoštai, šeimų genealogijos atskleidžia daugybę senosios Lietuvos gyvensenos paveikslų. Jie ilgainiui taps parankine istorikų medžiaga, svarbiu šaltiniu.