Pirmasis puslapis
Darbai
Gimtas kraštas
Istorijos vingiai
Kultūra
Lietuva
Nuomonės
Parodos
Pasaulis
Poezija
Valstybė
    ir Bažnyčia
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Šių dienų knygnešė

Aliucija ORENTAITĖ

Dr. Aldona Vasiliauskienė pristato iš Ukrainos atvežtas knygas

Balandžio 29 dieną Vilniaus universiteto biblioteka pagerbė nuolatinę fondų turtintoją dr. Aldoną Vasiliauskienę. Jau net du dešimtmečius ji nenuilstamai rūpinasi, kad į seniausią šalies biblioteką patektų naujausios mokslinės publikacijos iš Ukrainos. Daugiausia tai vieninteliai ukrainistikos egzemplioriai Lietuvoje ir dėl nedidelio leidimo tiražo net savo tėvynėje bibliografine retenybe tampantys leidiniai.

Dėkodama už dovanas Vilniaus universiteto bibliotekos direktorė Birutė Butkevičienė įteikė dr. A.Vasiliauskienei raštą – padėkos ir pagarbos geradarei simbolį.

Sulaukusi nuoširdaus įvertinimo ir padėkos mokslininkė pripažino didžiulę bibliotekos reikšmę jos pačios gyvenimui ir veiklai. Įteikdama jau naują dovaną ji prisiminė, jog knygnešystės stimulas buvo pažintis su Vilniaus universiteto bibliotekos direktore B.Butkevičiene.

„Ėjo 1979 metai. Tada aš dirbau VU Istorijos fakultete vyr. laborante, ponia Birutė buvo direktoriaus pavaduotoja. Lietuvos statutų tyrimo grupė, vadovaujama prof. Stanislovo Lazutkos, organizavo mokslinę konferenciją, skirtą pirmojo Lietuvos statuto 450 metų jubiliejui, – prisimena dr. A.Vasiliauskienė. Jos kultūrinėje programoje buvo numatytos ekskursijos po universitetą, biblioteką. Kaip laborantė, talkindama šiuose darbuose, susipažinau su tuometine bibliotekos direktoriaus pavaduotoja B.Butkevičiene. Ji negailėjo patarimų, pasiūlymų. Konferencijos metu kažkas iš atvykusiųjų pranešėjų bibliotekai padovanojo knygą ir B.Butkevičienė pasakė: „Jei taip kiekvienas universiteto darbuotojas, išvykdamas į kitas aukštąsias mokyklas, parvežtų nors po vieną knygą, kokiais vertingais leidiniais praturtėtų tokią garbingą istoriją turinčio mūsų universiteto biblioteka“. Tada aš pagalvojau – jeigu kada nors gyvenime galėsiu išvažiuoti į kitas už Lietuvos ribų esančias aukštąsias mokyklas, būtinai parvešiu knygą…“ – sako mokslininkė.

Šį norą įgyvendinti dr. A.Vasiliauskienė galėjo tik po šešerių metų. Nuo 1982 metų, ieškodama naujų ar tikslindama jau žinomus Antrojo Lietuvos statuto nuorašus, pradėjo keliones po Ukrainos archyvus, bibliotekas, muziejus. Pati skelbė straipsnius Ukrainos moksliniuose leidiniuose, dalyvavo bei skaitė pranešimus konferencijose. Konferencijų organizatoriai sugebėdavo iš anksto publikuoti pranešimų tezes, o kartais ir visus tekstus, tačiau išspausdindavo tiems laikams itin mažu tiražu – 200-300 egz. (vietinėms reikmėms). Jais aprūpindavo autorius. Prisimindama pažadą sau – atvežti universiteto bibliotekai mokslinių knygų, dr. A.Vasiliauskienė ieškojo būdų, kaip gauti antrąjį egzempliorių: pavykdavo išprašyti, išmainyti į suvenyrus ar nupirkti. Per gana dažnas tyrinėjimams skirtas keliones jos mokslinių pažinčių ratas išsiplėtė. Tad nieko stebėtina, kad, 1990 metais, apgynus disertaciją ir po poros metų pasukus į naują tyrinėjimų kryptį „Lietuvių katalikiškąjį intelektualinį sąjūdį ir pagrindinę jį vienijančią instituciją Lietuvių katalikų mokslo akademiją“, ryšiai su ukrainiečiais mokslininkais nenutrūko: ji buvo kviečiama į konferencijas, simpoziumus, kongresus, seminarus.

Šiandieną malonu pasidžiaugti, kad nebuvo nė vienos kelionės, iš kurios dr. A.Vasiliauskienė nesugrįžtų be knygų universiteto bibliotekai.

„Pastaraisiais metais knygų atvežimą palengvina Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios klebonas vienuolis bazilijonas t. Pavlo Jachimec, – teigia mokslininkė. – Ukrainoje surinkus didesnį knygų kiekį, jos supakuojamos ir paliekamos Lvovo nacionalinio Ivano Franko bibliotekoje direktoriaus dr. Bogdano Jakimovič ar skyriaus vedėjos dr. Viros Frys globoje, iš kur grįždamas į Lietuvą paima kunigas P.Jachimec…“

Tad knygų atgabenta tikrai daug. Vilniaus universiteto bibliotekos fondų pagausinimas Ukrainoje išleistomis knygomis itin svarbus, ir galima drąsiai teigti, kad dauguma yra vieninteliai egzemplioriai Lietuvoje, o jų skaitytojas taip ir nepajus, kad ir šių dienų knygnešės kelias ne visuomet yra lengvas.

„Kiekviena kelionė – savita istorija, ypač atkūrus nepriklausomybę ir intensyviai pradėjus pasienio kontrolę. Viena nemaloniausių kelionių – sugrįžimas iš Tarptautinio ukrainistų asociacijų kongreso Odesoje, – prisimena dr. A.Vasiliauskienė. – Ten gavau nemaža knygų (vyko knygų mugė ir kai kurių leidyklų pažįstami vadovai – direktoriai neatsisakė prašymams – bibliotekai padovanojo savų leidinių). Knygų ryšulių skaičius dar pasipildė Lvove: į traukinį palydėjo keli bičiuliai, o Vilniuje turėjo pasitikti giminaičiai. Taigi įsėdau į labai patogų keliaujantiems traukinį Lvovas–Ryga. Pasieniečiams ir muitininkams tvarkingai surištos knygos pasirodė įtartinos. Atsisakius sumokėti mokestį, ryšuliai buvo išardyti: popierius nudraskytas, virvutės nupjaustytos. Ilgai ir kantriai buvo vartoma kiekviena knyga, ieškota kontrabandinių įrodymų, vis gąsdinant, kad mane išsodins, aiškinsis (kol gaus knygų lydraštį), nes traukinio nebegali ilgiau užlaikyti ir taip per mane jau turės nemalonumų. Labiausiai bijojau, – teigia mokslininkė, – kad neišlaipintų, nes kitą dieną jau baigėsi Baltarusijos viza... Padėtį lengvino tai, kad keliose knygose buvo mano straipsniai, o kai kuriose buvo dedikacijos universiteto bibliotekai. Šventai tikiu, kad tik Apvaizdos dėka, bemojuodamas virš mano paso antspaudu ir aiškindamas mano „nusikaltimą“, pasienio viršininkas netikėtai trinktelėjo antspaudu į pasą ir pats nustebo suteikęs leidimą važiuoti toliau...“

Tačiau nei šis, nei kiti nemalonūs įvykiai neatgrasė dr. A.Vasiliauskienės nuo „kontrabandos“, neprivertė atsisakyti nelengvo knygnešystės darbo, o tik paskatino ieškoti naujų maršrutų, naujų galimybių. Jos kelionių į Ukrainą ženklai Vilniaus universiteto bibliotekoje tampa dar ryškesni. Gal viena įdomiausių šį kartą atvežtų knygų – Lvovo nacionalinio Ivano Franko bibliotekos direktoriaus dr. B.Jakimovič studija apie Ivaną Franko, kurios dedikacijoje bibliotekos direktorei įrašas lietuvių kalba „Su geriausiais linkėjimais“ – tai gilios pagarbos ir draugiškumo Vilniaus universiteto bibliotekai ženklas.

Vilnius
Raimundo Malaiškos
nuotrauka

© 2005 "XXI amžius"