Romanas, įkvepiantis praeities gyvybę
|
Rašytojas Edmundas Malūkas
(dešinėje) romano Karalienė
Barbora pristatymo metu.
Kairėje aktorė Regina Laucytė
|
Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje, buvo pristatytas naujas Edmundo Malūko, neseniai atšventusio 60-ąjį savo jubiliejų, romanas Karalienė Barbora. Rašytojas, anksčiau perteikęs aitrų kraujo skonį (Kraujo skonis), skaitytoją vedžiojęs po šiukšlynus (Šiukšlyno žmonės), atskleidęs juodus mafijos darbelius (Juodieji želmenys) ir keršto saldumą (Moters kerštas) bei kita, šįkart skaitytoją nukelia į XVI amžiaus Lietuvos ir Lenkijos gyvenimo peripetijas.
Karalienė Barbora istorinis veiksmo romanas, paremtas tikrais faktais, tačiau jame nestinga ir rašytojo improvizacijos. Kūrinys skaitytoją intriguoja, įsuka į istorinių įvykių, meilės verpetą. Jo nesinori išleisti iš rankų iki paskutinio puslapio, taip romaną pristatė Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė. Kūrinio pagrindinė ašis Barboros ir Žygimanto Augusto meilė. Tikra ir neblėstanti
Barbora stipri, kenčianti, jautri, spalvingo charakterio moteris. Rašytojas ją išgrynino ir išaukštino. Romane taip pat pavaizduotos pompastiškos šventės, atskleistos to meto politikos aktualijos. Autorius, pats būdamas aistringas medžiotojas, be galo spalvingai ir įtaigiai nupiešė medžioklės vaizdus. Romano stilius itin puošnus ir vaizdingas. Be galo savita leksika. Jo veikėjai gyvi ir žmogiški.
Rašytojas pašmaikštavo, kad parašyti tokį romaną ne zuikio juokas. Jam teko išstudijuoti daug istorinės medžiagos norint tikroviškai, neiškraipant faktų atskleisti to meto Lietuvos gyvenimo aktualijas. Kūrinį jis rašė šešis mėnesius. Rašytojas įdomiai komentavo kai kuriuos romane pateiktus faktus, paaiškino, kas tėra tik jo fantazijos vaisius ir kokius naujausius istorinius duomenis romane atskleidęs. Išsidavė, jog šiuo metu renkąs medžiagą apie Trakus ir ją panaudosiąs būsimajame kūrinyje.
Septynių romanų ir apsakymų knygos (Vilko duona) autorius pasidalijo ir savo kūrybinės virtuvės paslaptimis. Prisipažino, jog rašąs ne kompiuteriu, o rašomąja mašinėlė, kad tekstas būtų gyvas. O kūrybinės mintys jį dažniausiai apninkančios 4-7 val. ryto. Autoriui ypač svarbu sakinio ritmas. Jis, pasak rašytojo, turi atitikti žmogaus širdies ritmą 72 tvinksniai per minutę. Mat ritmas dažnai lemiąs ir kūrinio populiarumą. Jo kūrėjui išties nestinga: E.Malūko knygos leidžiamos didžiausiais tiražais, graibstyte graibstomos knygynuose, o bibliotekose, norint paskaityti jo vieną kitą išleistą knygą, tenka laukti eilės
(Pirmasis autoriaus romanas Kraujo skonis išėjo net 120 tūkst. tiražu!) Nežinau, iš kur tas populiarumas. Kritikai mane vertina prieštaringai. Būtent jų aštrūs žodžiai ir davė impulsą parašyti visiškai kitokio pobūdžio romaną, prisipažino kūrėjas.
Leidyklos Magilė savininkė Regina Magilienė pasidalijo mintimis apie knygos leidybą ir vakaro svečiams parodė E.Malūko pieštus romano personažus. Beje, knygoje esantis Bonos portretas paties autoriaus darbas. Aktorė Regina Laucytė paskaitė keletą romano ištraukų.
Karalienė Barbora apie žmones, kuriuos aplankė meilės demonas. Apie paskutinį Jogailaičių dinastijos karalių Žygimantą Augustą ir gražiausią XVI amžiaus Europos (!) moterį lietuvę Barborą Radvilaitę, kuri mylėjo ir buvo beprotiškai mylima. Gal jūs pajusite tokį malonų svaigulį jį skaitydami, kokį jutau rašydamas, apibendrino savo naująjį kūdikį autorius.
Laima POLAČENKIENĖ
Kaunas
Zenono BALTRUŠIO nuotrauka
© 2005 "XXI amžius"
|