Gurbšilio žmonių portretai
|
Valentinas Juraitis
|
Vilnius. Lietuvos fotomenininkų sąjungos Vilniaus fotografijos
galerijoje veikė Valentino Juraičio fotografijų paroda Gurbšilio
žmonės.
Šįmet pusės amžiaus jubiliejų švenčiantį V. Juraitį fotografijos žiūrovai geriausiai pažįsta iš jau žinomų autoriaus ciklų Magnitkos metalurgai, Nykstantis Skarulių kaimas, Sąjūdžio kronika ir kitų, taip pat kaip aktyvų žurnalistą, leidžiantį specializuotą fotografijos žurnalą Vyzdys. Autorių neretai domina bendruomenės, kurios dėl geografinių ar ekonominių aplinkybių gyvena gana uždarą gyvenimą. Matyt, todėl pastaraisiais metais autorius pradėjo gilintis į Gurbšilio kaimo žmonių gyvenseną.
Gurbšilis geografinė vietovė Vilkaviškio rajone, kur Gižų seniūniją juosia šiuo vardu pavadintas miškas. Kaip teigia pats autorius, čia viskas taip pat kaip ir kitur, tik kažkas savita. Čia savi šviesuoliai, šventeivos, savi mergišiai, niekdirbiai ir vagišiai...
Nuolat bendraudamas su savo gimtinės žmonėmis, fotografas vis labiau įsitikina, kad kaimo žmogaus charakterį ugdo žemės derlingumas. Ten, kur smėlynai, auga tik skurdžios piktžolės, žmonės mėgsta pabendrauti.
Kad ir kaip stengtu-meisi ant smėlio ūkininkauti, vis tiek aukščiau bambos neiššoksi, o kur juodžemis, ten stengiamasi sukurti gerovę, pakilti visais atžvilgiais, pasakoja fotografas. Anot jo, tokiame kaime žmonės gyvena dar ikiindustrinį, etnografiškai prisodrintą gyvenimą, kur ryškus tautinis ir etninis identitetas.
Nors ciklo apie Gurbšilio žmones paroda pernai pabuvojo už Atlanto, V. Juraičio fotografijų herojai dar nespėję emigruoti arba emigracijai nereikalingi. Juozas, Salomėja, Gintas, Emilija ir kiti tai ne folkneriški personažai snoupsai, o vietiniai, laisvi dvasia. Nors ir jausdami materialius nepriteklius, išsaugoję savigarbos jausmą. Jie yra patenkinti, kad gyvena čia, savuose namuose, kvėpuoja tyru oru, vaikšto dar niekad nedažytomis medinėmis grindimis. Gurbšiliečių portretai tai žvilgsnis iš arčiau į provincijos žmones, tarsi kelionė atgal į praeities Lietuvą.
Tomo Černiševo (ELTA) nuotrauka
© 2005 "XXI amžius"
|