|
Du ministrai
Turime vieną Tėvynę Lietuvą. Tris kartus praėjusiame amžiuje skelbta nepriklausomybė 1918, 1941 ir 1990 metais.
Antroji Respublika gyvavo iki pirmosios bolševikų okupacijos. Trečiosios Respublikos nepriklausomybė buvo paskelbta Kaune 1941 m. birželio 23 d., tačiau lietuvių tautos apsisprendimo teisę paneigė vokiečių nacių režimas. Trečiosios nepriklausomybės paskelbimo teko palaukti dar pusę amžiaus.
Birželio 16 dieną Kaune buvo pagerbtas sukilėlių vyriausybės ministro Adolfo Damušio, mirusio 2003 metais, atminimas. Gausus būrys šviesuomenės klausėsi Švč. M.Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčioje šv.Mišių, kurias aukojo arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Petrašiūnų kapinėse buvo pašventintas antkapinis paminklas. Kauno technologijos universiteto technologijos fakultete buvo atidengtas bareljefas. Šioje ceremonijoje dalyvavo bareljefo autorius skulptorius S.Žirgulis, KTU rektorius prof. R.Bansevičius, VDU rektorius prof. V.Kaminskas, 1941 metų birželio sukilėlių sąjungos tarybos pirmininkas A.Žaldokas. Vėliau vyko akademinė valanda, skirta prof.A.Damušio mokslinei ir rezistencinei veiklai nušviesti.
A.Damušis baigė VDU Technikos fakultetą. 1933 metais buvo Studentų ateitininkų sąjungos pirmininkas. Apgynęs VDU daktaro laipsnį darbavosi universitete. Buvo aktyvus antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, vienas iš 1941 m. birželio sukilimo organizatorių ir Laikinosios Vyriausybės narys, vienas iš VLIKo organizatorių ir šio komiteto vicepirmininkas 1943-1944 metais. Nacių suimtas ir kalintas Vokietijoje, išlaisvintas 1945-aisiais. 1947 metais persikėlė į JAV. Labai aktyviai dalyvavo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo veikloje. Tapo Detroito universiteto profesoriumi. Parašė knygų. 1981-aisiais laimėjo prof. S.Šalkauskio premiją. 1995-aisiais apdovanotas III laipsnio Vyčio Kryžiumi. 1997 metais su žmona Jadvyga sugrįžo į tėvynę.
Prof. A.Damušio gyvenimas okupacijų sąlygomis buvo kupinas rizikos ir pasiaukojančio darbo Lietuvos labui. Profesoriaus gyvenimas pavyzdys doros pilietinės tarnystės visuomenei.
Ir nenoromis peršasi palyginimas su kitu dabartinės Vyriausybės to paties rango valstybės pareigūnu ministru Viktoru Uspaskichu. Nežinia kokių jėgų pavedimu atsidūręs mūsų šalyje, nežinia kokiais būdais tapęs ar padarytas milijonieriumi, jis nemažai nuveikė visai kito plano darbų. Pasak žiniasklaidos teiginių, nusipirko Seime Ekonomikos komiteto pirmininko vietą, bet taip ir negebėjęs jokio postūmio šalies ekonomikoje padaryti. Šaltkalvio kvalifikacijos čia nepakako.
Nevykėliui ekonomistui tikriausiai buvo duota nauja užduotis sukurti partiją, bet be jokios ideologijos, o tuo labiau tautinės. Ką jis sėkmingai per mėnesį kitą ir padarė. Po to laimėjo rinkimus į Europos Parlamentą ir Lietuvos Respublikos Seimą.
Kaip paaiškėjo, ir aukštojo mokslo diplomą taip pat nusipirko. Maža to, tokiu pat būdu Lietuvoje (!) apgynė magistrą. Atrodo, kad garbės daktaro regalijų iki šiol nė vienas nepriklausomos Lietuvos universitetas jam dar nespėjo suteikti.
Nesiliaujantys skandalai dėl privačių ir visuomenės interesų supainiojimo, apgavysčių, klastočių ir paprasčiausių melų jau kuris laiko drebina valdžios aparatą, paralyžiuodami valstybės institucijų darbą.
Du ministrai, dvi Vyriausybės, dvi labai skirtingos epochos, du pilietinės dorovės standartai. O Lietuva viena! Yra apie ką pamąstyti.
Edmundas Simanaitis
© 2005 "XXI amžius"
|