| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
Garsas ekrane Kauno mokslininkai tarptautinės mokslinės iškylos Varšuvoje dalyviai Kazimieras Dobkevičius
Lygiai prieš šimtą metų kuklus Berno (Šveicarija) patentinis tarnautojas Albertas Einšteinas, pateikęs keturis mokslinius darbus, pakeitė mūsų civilizaciją. Visas pasaulis šiemet švenčia šį įvykį. A.Einšteinas išaiškino šviesos vaidmenį pasaulio struktūroje. Šviesa elektromagnetinių bangų tam tikra rūšis, kurios perduoda radijo ir televizijos programas. Praslinkus tik dvidešimt metų po šio atradimo, Varšuvoje buvo pirmą kartą transliuojama Lenkijos radijo programa. Šiandien radijo dėka švenčiame šią fizikos pasiekimų šventę. Taigi Lenkijos radijas pažy-mi savo 80 metų jubiliejų. Lietuvos Respublikos ambasada Lenkijos Respublikoje tarpininkavo pirmą kartą pakviečiant Kauno technologijų universiteto Fizikos katedros mokslininkus atstovauti Lietuvai kasmetėje tarptautinėje mokslinėje iškyloje Varšuvoje. Birželio 4 dieną nuo ryto iki vėlyvo vakaro Varšuvos senamiestyje ir priešpilyje,136 palapinių miestelyje, šurmuliavo varšuviečiai su vaikais ir vaikaičiais, šeimomis, tautiečiai iš kitų miestų, svečiai iš užsienio. Palapinėse jau devintą kartą Lenkijos mokslininkai ir svečiai iš Bulgarijos, Čekijos, Prancūzijos, Lietuvos, Vengrijos, Didžiosios Britanijos bei Vokietijos (kuri šiais metais dalyvavo išskirtinai garbės svečių teisėmis) plačiajai visuomenei demontravo mokslinius pasiekimus, jų raidą. Žinoma, jog šioje iškyloje (lenkai ją vadina pikniku) dominavo šeimininkai lenkai. Renginys įdomus vien todėl, kad lankytojas gali per kelias valandas apeiti miestelio teritorij¹ ir susipažinti su Lenkijos vystymosi periodais istorija, archeologija, geologija, karyba, bajorija, moksliniais pasiekimais ir t. t. Labai daug eksponatų, modelių, kuriuos gali liesti, klausti ir bandyti jų veiklą patys mažiausi vaikai: nuo trejų iki 10-12 metų. Taip lenkai skiepija savo tautos ateičiai domėjimąsi mokslu, savo šalies istorija, mėgina vykusiai sėti žinių troškulį jaunųjų lenkų protuose bei pamatyti kitų Europos šalių mokslinių pasiekimų lygį, ieškojimus, savitumus. Populiariai tai galima pavadinti mokslinių ieškojimų, mokymo priemonių įvairovės parodos muge. Bet viso to negalima įsigyti, o tik pamatyti, galbūt pačiam pasigaminti. Tiesa, prie kiekvienos palapinės sudėtos šūsnys prospektų, kad visi norintys, besidominantys viena ar kita moksline tema galėtų pasiimti leidinį dominančia tema. KTU Fizikos katedros dr. doc.Virgilijus Minialga prieš pat ekspozicijos atidarymą sakė: Šitą demonstraciją, kurią atsivežėme į Varšuvą, naudojame fizikos paskaitose. Parodome studentams, kaip susidaro garso bangos, kaip matomas jų spektras. Ekrane matyti oscilograma, kuri atspindi slėgio kitimą garse, arba spektras, kuris parodo, kokio aukščio tonas yra svarbiausias šitame garse. Keičiantis raidėms, keičiantis garsams, šitas tonalumas kinta ir ekrane matyti, iš kokių garsų sudėtas visas tas garsas. Mes galime pamatyti garso slėgio kitimo vaizdą ir jo spektrą. Štai visa tai čia ir rodome. Einantis doc. Pareigas Gediminas Adlys tarsi praplečia renginio esmę ir lietuvių ekspozicijos turinį, sakydamas: Europoje didelis dėmesys skiriamas ne tik meno muzikai, bet ir mokslo žinioms propaguoti. Tam naudojamos įvairios formos. Įrengiami muziejai, švietimo centrai, kur visi reiškiniai rodomi judesyje (dinamikoje). Sukuriama maketų, įvairių vaizdinių priemonių, kad žmogui atsiskleistų visa fizikinio reiškinio esmė. Žmogus, apsilankęs parodoje, iškart suvokia esmę ir turinį. Į tokius pasibuvimus (piknikus) einama ištisomis šeimomis: seneliais su vaikaičiais, tėtis su mama ir vaikais. Žmonės žiūri, bando, aiškinasi, tiria, aptaria. Šito trūksta Lietuvoje. Lenkai jau turi patirties, daro tai per mokslo žinių plėtros šventę labai patraukliai, populiariai. Pirmą kartą esame pakviesti į šį renginį atstovauti Lietuvai. Mums pavyko, sako G.Adlys, įsigilinti į garso virpesių analizę. Tie virpesiai dažnai mechaniniai. Garsas mechaninis oro dalelių judinimas. Pasiekęs ausies membraną, ją judina. Nuo virpesių sudėties priklauso tembras, tonas ir t.t. Visi žinome, kad Stradivarijaus smuikas nuo kitų smuikų skiriasi virpesių gausa. Paprasčiausias virpesys visiems žinomas kamertonas. Jo viena harmonija. Jei atsiranda iškraipymas, susidaro dvigubai, trigubai didesnis dažnis. Lankytojams sudominti pasitelkėme muzikos instrumentus. Lietuviai susiję su gamta: gali išgauti muzikinius garsus iš šiaudelio, birbynės, švilpynės, rago, kanklių ir kitų instrumentų. Paprašėme žinomo muziko Vaidoto Stulgos, kad pagrotų šiais instrumentais bei įvairiomis armonikomis. KTU Humanitarinių mokslo fakulteto dekanas doc. Giedrius Kuprevičius taip pat pateikė savo mokinių muzikinių įrašų. Taigi mūsų filmuotoje medžiagoje atsirado garsų katalogas nuo gamos iki sudėtingų garsų. Pateikėme ir mūsų tautos pasididžiavimą Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875 - 1911) kūrybą. Pabandėme parodyti Čiurlionio muzikos vaizdinius dailėje, jo simfonines poemas Jūra, Miške. Tuo norime sudominti lenkus M.K.Čiurlionio kūryba. Lenkams patiems leisime ištarti savo lūpomis kokią raidę ar garsą, o vėliau kompiuteryje įrašysime spektrą. Atminimui padovanosime savotišką savo paties balso sertifikatą. Būtina pabrėžti, kad daug pasidarbavo Lietuvos ambasada Lenkijoje, jos patarėja Audronė Markevičienė ir kiti atsakingi darbuotojai, kurie pakvietė KTU mokslininkus atstovauti Lietuvos mokslui. Kauniečiai reiškia didelę padėką už pakvietimą, apnakvindinimą, gerų sąlygų sudarymą atstovaujant Lietuvai prestižiniame renginyje. Reikia pripažinti, kad lietuvių palapinę, paženklintą dvidešimtuoju numeriu, aplankė daugiau nei tūkstantis varšuviečių ir svečių. Mokslininkai anglų, lenkų, o kartais ir rusų kalbomis populiariai aiškino savo pateiktos temos turinį. Palapinę aplankė Lenkijos radijo redakcija, pakalbino dr.doc. V.Minialgą, vėliau užsuko ir pats šio parodos iniciatorius ir puoselėtojas hab.dr.prof. Lukašas Turskis, kuris džiaugėsi, kad lietuviai atvyko į šią mokslinę iškylą. Palinkėjo lankytojų gausos ir susidomėjimo. Taigi sprendžiant iš l lankytojų skaičiaus, kauniečiai sugebėjo sudominti varšuviečius ir deramai atstovauti Lietuvai. Kokį daug dėmesio šiam renginiui skyrė Lenkijos mokslų akademija bei visos šios šalies aukštosios mokyklos, galima spręsti iš šio renginio organizacinio komiteto sąrašo per 150 šio komiteto narių mokslų daktarai... Vengrai savo ekspozicijoje parodė savo didžiuosius mokslininkus kūrėjus. Bulgarai pateikė savo senosios kalbos raidą bei tautinių šokių paletę, temperamentą.Didžioji Britanija pasaulio klimato kitimų problemas, alternatyvius energijos šaltinius, o taip pat anglų kalbos mokymosi sklaidą Lenkijoje ir užsienyje. Prancūzija, ryšium su pasauliniais Fizikos metais, pateikė darbų istorinę iliustraciją 20 mokslinių darbų, vykdytų per pastaruosius 50 metų magnetizmo, bangų reiškinių, optikos tyrinėjimų, chaoso analizės ir daug kitų darbų. Vokiečiai demonstravo labai populiurų robotą tikslią normalaus žmogaus kopiją, su raumenų skaidulų išsidėstymu, kuris sugeba atlikti visus žmogaus judesius, o taip pat ir darbus... Mokslininkai turėjo laiko susipažinti su Varšuvos Senamiesčio įžymybėmis: Lenkijos karalių rūmais, Rotuše, senosios Varšuvos pilies įtvirtinimais, vadinamu Barbakanu, matyti Varšuvos herbą sireną su skydu ir kardu...
© 2005 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |