|
Savivaldos reforma turi būti apgalvota
Apie savivaldybių tarybų rinkimų sistemos keitimo galimas pasekmes Socialdemokratinės minties instituto (SDMI) konferencijoje kalbėjo ne tik pranešėjai teisininkas Ignas Vėgėlė, advokatas Kęstutis Čilinskas, Molėtų rajono meras Valentinas Stundys, Transparency International Lietuvos skyriaus (TILS) direktorius Rytis Juozapavičius, ekspertai, bet ir bendruomenių, seniūnijų, visuomeninių, politinių organizacijų, profsąjungų atstovai.
Valdančioji dauguma baigia apsispręsti dėl tiesioginių mero rinkimų įteisinimo. Norima skubinti reikiamų įstatymų priėmimo procedūrą Seime. Prezidentas Valdas Adamkus savo metiniame pranešime taip pat paragino Seimą dar šiemet įteisinti tiesioginius mero rinkimus, o ateityje ir tiesioginius seniūnų rinkimus. Tačiau yra ir kitokia nuomonė.
Renginį pradėjęs SDMI valdybos pirmininkas Arvydas Akstinavičius pažymėjo, kad kai rinkimai dažniausiai vyksta neskaidriai, o jų rezultatus lemia investuojamos didelės, neretai neaiškios kilmės pinigų sumos, kai demokratinė sistema Lietuvoje silpna, o korupcija pasiekusi platų mastą tokiu atveju būtų tikslinga susilaikyti nuo tiesioginių merų rinkimų. Siekiant tikrosios savivaldos esmės vietos gyventojams ir jiems atstovaujančioms bendruomenėms suteikti galimybę dalyvauti reikalų tvarkyme ir daryti įtaką vietinės valdžios sprendimams pirmiausia reikėtų įvesti tiesioginius seniūnų rinkimus.
V.Stundys, trečią kadenciją išrinktas Molėtų rajono meru, atkreipė dėmesį, kad nė vienos kadencijos Seimas nestiprino savivaldos, ypač jos ekonominio pagrindo. Savivaldybės neturi įtakos sprendžiant žemės, turto klausimus. Jų biudžeto formavimas yra centrinės valdžios rankose. Tiesioginių mero rinkimų įteisinimas, V.Stundžio nuomone, ribotų politinį dialogą ir konsensuso paiešką, taip pat eliminuotų savireguliacijos ir savikontrolės mechanizmus. Apie tai kalbėjo ir K.Čilinskas. Be to, jis pabrėžė, kad būtent bendruomenės yra savivaldos subjektas, tačiau jos net neturi savo teisių realizavimo mechanizmo. Kaip ypač blogą reiškinį advokatas įvardijo vis didesnį verslo susiliejimą su valdžia. I.Vėgėlė paneigė tiesioginių mero rinkimų šalininkų kalbas, kad Europos Sąjunga siūlo Lietuvai tiesiogiai rinkti merus. Teisininkas pažymėjo tą faktą, jog pačioje Europoje yra įvairiai. Pranešėjas, argumentuodamas europine praktika ir atliktais tyrimais, paneigė bandomą piršti mintį, kad ten, kur merai renkami tiesiogiai, esą rinkėjai yra aktyvesni. I.Vėgėlė nusistebėjo tuo, jog kai jis kreipėsi į savivaldos reformos rengėjus, norėdamas susipažinti su įstatymo pataisomis, gavo atsakymą, kad tai yra konfidencialu.
R.Juozapavičius tiesioginius mero rinkimus palygino su gegužiuko kiaušiniu, padėtu kito paukščio lizde. Pranešėjas daugiausia dėmesio skyrė korupcijos temai, ypač Vilniaus mieste, išskirdamas dvi jos grupes: smulkiąją ir stambiąją. Kaip stebinantį faktą TILS vadovas įvardijo tai, jog dauguma žmonių nemano, kad savivalda yra korumpuota, o sostinės gyventojams korupcija kaip problema tėra tik šeštoje vietoje (pirmoje kamščiai miesto gatvėse). Radviliškio rajono Šeduvos seniūnas Liudas Vedeckis pasidalijo savo darbo patirtimi, pasidžiaugdamas, jog efektyviai veikia jo iniciatyva sukurtos kaimo tarybos, nes savivalda būtent prasideda nuo savo gryčios, savo kaimo, bet ne nuo mero. Žaliųjų judėjimo atstovė Janina Gadliauskienė ironizavo, kad neteisėti miesto valdžios veiksmai turi ir teigiamų aspektų: tai skatina bendruomenių būrimąsi bei piliečių aktyvumą.
Apibendrindamas pranešimus ir konferencijos dalyvių pasisakymus, A.Akstinavičius reziumavo, jog tokia valdžios planuojama savivaldos reforma nesumažins korupcijos, nepadarys rinkimų skaidresnių, nepasitarnaus demokratijos raidai, nepriartins valdžios prie žmogaus, neskatins bendruomenių būrimosi, nedidins jų įtakos valdžiai ir nepadės bendruomenėms pačioms spręsti daugumos vietinių klausimų bei problemų.
Violeta LINKIENĖ,
SDMI administratorė
© 2005 "XXI amžius"
|