Pirmasis puslapis
Aktualijos
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Likimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Katalikų ir žydų santykių perspektyvos

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI susitikime su pasaulio žydų bendruomenės vadovais

Kaip parodė popiežiaus Benedikto XVI pirmasis susitikimas su pasaulio žydų bendruomenės vadovais bei kiti pastarojo meto pareiškimai, dabartinis Šventasis Tėvas yra pasiryžęs eiti savo pirmtako Jono Pauliaus II keliu, teikdamas prioritetą katalikų ir judėjų dialogo vystymui. Žydų lyderiai taip pat reiškia įsitikinimą, kad naujojo pontifikato laikotarpiu tarpreliginis bendradarbiavimas atitiks II Vatikano Susirinkimo dokumentų nuostatas, todėl reikia laukti teigiamų rezultatų istorinio susitaikymo kelyje.

Popiežius pasirengęs vystyti dialogą

Birželio 9 dieną kalbėdamas Vatikane vykusiame susitikime su Tarptautinio žydų komiteto tarpreliginėms konsultacijoms nariais, – šiam komitetui priklauso pagrindinių pasaulio žydų organizacijų vadovai, – popiežius Benediktas XVI priminė, kad šiemet minimos II Vatikano Susirinkimo deklaracijos „Nostra Aetate“ paskelbimo 40-osios metinės. Šis dokumentas, kuriame buvo radikaliai peržiūrėtas Katalikų Bažnyčios nusistatymas nekrikščioniškų religijų atžvilgiu, nuo to laiko tapo pagrindu Bažnyčios santykiams su judaizmo išpažinėjais.

„Susirinkimas patvirtino Bažnyčios įsitikinimą, kad dieviškojo parinkimo slėpinyje jos tikėjimo pradmenys jau randami pas Abraomą, Mozę ir pranašus, – kalbėjo Popiežius. – To dvasinio paveldo ir Evangelijos mokymo bazėje ji yra pašaukta rodyti abipusį supratimą ir vertinimą tarp krikščionių ir žydų, apgailint visas neapykantos, persekiojimų ir antisemitizmo apraiškas“. Benediktas XVI pabrėžė, kad jau nuo savo pontifikato pradžios jis garantuoja žydams, jog Bažnyčia „savo katechezėje ir visuose jos gyvenimo aspektuose“ ryžtingai įgyvendins šį mokymą.

Nurodęs, kad tuo jis žengs savo pirmtakų Pauliaus VI ir Jono Pauliaus II keliu, bei priminęs „sudėtingą bei dažnai skausmingą“ žydų ir krikščionių santykių istoriją, Šventasis Tėvas reiškė įsitikinimą, kad minėtas abiejų tikybų dvasinis paveldas yra tas „išminties ir įkvėpimo šaltinis“, kuris gali vesti į vilties kupiną ateitį, kuri „neprieštarautų dieviškajam planui“. Popiežius Benediktas XVI taip pat teigė, kad nelengvos ir prieštaringos praeities atminimas gali būti tinkamas „moralinis imperatyvas ir nusiskaistinimo šaltinis „dedant pastangas darbuotis kartu „dėl susitaikymo“, kas taip pat yra Viešpaties dovana, todėl visų pastangų vienijančiu pagrindu turi būti malda.

Be abejonės, Šventojo Tėvo įsitikinimu, holokausto patyrimas, kai naciai norėjo sunaikinti visą žydų tautą, užima ypatingą vietą tose pastangose, todėl reikalingas tolesnis „gilus istorinis, moralinis ir teologinis apmąstymas“. Priminęs, kad per pastaruosius dešimtmečius daugelio šių klausimų svarstymui Tarptautinis žydų komitetas tarpreliginėms konsultacijoms ir Šventojo Sosto komisija tarpreliginiams santykiams su žydais yra surengę 18 susitikimų, – paskutinis Argentinos sostinėje Buenos Airėse įvyko 2004 metų liepą, – popiežius Benediktas XVI dėkojo Viešpačiui už pasiektą pažangą ir drąsino tęsti darbus plečiant dialogą.

Pristatydamas minėto Tarptautinio žydų komiteto narius iš Jungtinių Valstijų, Izraelio, Lotynų Amerikos ir Europos įvairių šalių, jo pirmininkas Niujorko rabinas Izraelis Zingeris linkėjo, kad popiežius Benediktas XVI, kurio vardas reiškia „palaiminimą“, taptų tikru palaiminimu viso pasaulio tikintiesiems. Pastebėjęs, kad II Vatikano Susirinkimas ženklino „tikrai revoliucinio etapo santykiuose tarp judėjų ir Katalikų Bažnyčios pradžią“, rabinas I.Zingeris sakė, jog žydai dabar žvelgia į naująjį pontifikatą tikėdamiesi, kad jis bus formuojamas pagal „Nostra Aetate“.

Jis teigė, kad judėjų bendruomenė Vatikaną ir į Katalikų Bažnyčią žvelgia su viltimi, ir tiki, kad dabartinis pasaulis, kupinas prievartos, teroro nerimo dėl saugumo stygiaus, ras stiprybę ir įkvepiantį pavyzdį iš „tikėjimo žmonių“. Šiuo požiūriu žydai ir krikščionys „turi daug bendra, ir mes tikime, kad dabartinis laikas yra kupinas galimybių“ bendradarbiauti abiem pusėms, pabrėžė rabinas I.Zingeris. Siekiant užpildyti pasaulyje susidariusį moralinį vakuumą dvasioje, reikia sujungti įvairių religijų pajėgas, kad žemėje būtų atstatyta tvarka ir saugumas, sakė jis, įteikdamas Šventajam Tėvui asmeninę dovaną – žydų palaiminimų knygą.

Žydų bendruomenės veikėjų optimizmas

Katalikiškoji ir pasaulietinė žiniasklaida, ypač Jungtinėse Valstijose, ėmė interviu iš žymiųjų žydų veikėjų, dalyvavusių birželio 9-osios susitikime su popiežiumi Benediktu XVI, kuriuose jis vieningai reiškė savo optimizmą, primindami, kad dabartinis Šventasis Tėvas, dar dirbdamas Tikėjimo doktrinos kongregacijos prefektu, iškėlė Bažnyčios santykių su judaizmu prioritetinę reikšmę kitų nekrikščioniškų religijų atžvilgiu. Vienas JAV žydų komiteto vadovų rabinas Devidas Rozenas interviu JAV katalikų žinių agentūrai CNS prisiminė tuometinio kardinolo Jozefo Ratcingerio 2000 metais Vatikano laikraštyje „L’Osservatore Romano“ publikuotą straipsnį, kuriame jis akcentavo krikščionybės ir judaizmo ryšių išskirtinumą.

Nė su viena kita religija krikščionybės nesieja toks glaudus ryšys kaip su judaizmu, nes krikščionys pripažįsta Dievo ryšį su Izraeliu kaip savo Išganymo istorijos pradžią, aiškino kardinolas J.Ratcingeris. Jis taip pat patvirtino katalikų įsitikinimą, jog Dievo sandora su žydų tauta yra „neatšaukiama“, teigė rabinas D.Rozenas. Jis priminė ir dabartinio Popiežiaus, tuometinio kardinolo J.Ratcingerio, pranešimą, skaitytą Jeruzalėje surengtoje konferencijoje 1994 metais, kuriame santykių istorinė praeitis „paplūdusi kraujyje ir ašarose“. Ypač po holokausto krikščionys turi jausti moralinę pareigą būti aiškūs savo mokyme ir rodyti pagarbą žydams.

Taip pat ir Izraelio ambasadorius Vatikane Odenas Ben Huras, kalbėdamas CNS, rodė optimizmą, remdamasis savo žiniomis apie dabartinio Popiežiaus veiklą vadovaujant Tikėjimo doktrinos kongregacijai. Tuomet buvęs kardinolas J.Ratcingeris plačiai rašė apie hebrajų Šventojo Rašto reikšmę krikščionims, apie žydų tautos misiją Dievo išganymo plane, apie klaidą kaltinant visus žydus dėl Jėzaus mirties ir kaip ši klaida prisidėjo prie antisemitizmo paplitimo. Kardinolas J.Ratcingeris savo raštuose taip pat yra priminęs, kad kai kurie krikščionys buvo abejingi vykdomai holokausto tragedijai.

Ambasadorius O. Ben Huras pastebėjo, kad visai suprantama, jog kaip katalikai, dalyvaujantys Popiežiaus vadovaujamose masinėse šv. Mišiose, ar vyskupai, atvykę į privačius susitikimus, taip pat ir žydai bando lyginti Benediktą XVI su Jonu Pauliumi II, kuris buvo pirmasis Popiežius, aplankęs žydų sinagogą ir kitais istoriniais žingsniais radikaliai atnaujinęs judėjų ir Katalikų Bažnyčios santykius. Ambasadorius sakė, kad pagrindinis skirtumas yra tai, jog Jonas Paulius II ryšius su žydais formavo per savo jaunystės aplinką ir patyrimą, asmeninį bendravimą bei draugystę tuometinėje Lenkijoje, tuo tarpu kardinolas J.Ratcingeris – per teologijos ir Šventojo Rašto studijas. Galima manyti, kad naujasis Popiežius savo suvokimą apie žydų ir katalikų santykius ugdė „daugiau savo galva nei širdimi“, tačiau svarbiausia yra galutinis rezultatas – noras gilinti šį dialogą, ir tai suteikia pagrindą optimizmui, tvirtino ambasadorius O. Ben Huras.

Planuoja aplankyti Kelno sinagogą

Žydų lyderių susitikime su popiežiumi Benediktu XVI dalyvavęs judaizmo konservatyviojo sąjūdžio Jungtinėse Valstijose vadovas rabinas Džeromas Epšteinas pažymėjo, kad dabartinio Šventojo Tėvo sąlytis su judaizmu „pirmiausia yra dvasinis, ne tik intelektualinis“, ir tai jį vienija su buvusiu popiežiumi Jonu Pauliumi II. „Žmonės tą patį dvasinį lygmenį gali pasiekti skirtingais būdais – studijuodami Šventąjį Raštą, kas yra visai suprantama, arba asmeniniu patyrimu“, kaip popiežius Jonas Paulius II, kuris augo tarp žydų draugų. „Mes optimistiškai žvelgiame į ateitį“, – sakė rabinas Dž.Epšteinas ir nurodė, kad iš to, ką tuometinis kardinolas J.Ratcingeris „yra pasakęs ar padaręs per pastaruosius 20 metų, teikia vilčių, jog pasiryžęs tvirtiems santykiams su žydų bendruomene“.

Kita vertus, rabinas Dž.Epšteinas pastebėjo, kad, nors pirmasis pasaulio žydų bendruomenės vadovų susitikimas su popiežiumi Benediktu XVI buvo labai šiltas ir kupinas gerų ženklų dėl tarpreliginio dialogo, tačiau ateityje reikia laukti konkrečių veiksmų šia kryptimi. Duodamas interviu JAV katalikų nacionaliniam laikraščiui „National Catholic Reporter“, rabinas Dž.Epšteinas suformulavo tris pagrindines sritis, kuriose žydų bendruomenė tradiciškai laukia iš Popiežiaus sutelkto veikimo. Pirmiausia tai kova su antisemitizmo apraiškomis, kai Šventasis Tėvas aiškiai pasisako prieš tokią tendenciją, kuri vėl yra iškilusi Europos šalyse.

Šiuo atžvilgiu, pasak rabino Dž.Epšteino, labai reikšmingu simboliniu aktu taptų popiežiaus Benedikto XVI vizitas į Kelno žydų sinagogą, kai Šventasis Tėvas tame Vokietijos mieste dalyvaus rugpjūčio antroje pusėje įvyksiančiame pasauliniame jaunimo sąskrydyje. Kaip žinoma, popiežiaus Jono Pauliaus II istorinis apsilankymas Romos sinagogoje susilaukė plataus pasaulinio atgarsio. Apie savo planus nuvykti į Kelno sinagogą popiežius Benediktas XVI pranešė ambasadoriui O. Ben Hurui po gegužės 12 dieną vykusio jo susitikimo su prie Šventojo Sosto akredituotu diplomatiniu korpusu.

Kelno žydų bendruomenė laikoma seniausia Europoje į šiaurę nuo Alpių. 1933 metais, kai į valdžią Vokietijoje atėjo Hitleris, Kelne gyveno apie 20 tūkst. žydų. Daugiau kaip pusė jų buvo sunaikinti per holokaustą, kiti išsiblaškė po užsienio šalis. Po Antrojo pasaulinio karo istorinė Kelno žydų bendruomenė atsikūrė ir dabar jai priklauso keturi tūkstančiai narių. Vokiečių kilmės popiežiaus Benedikto XVI vizitas į Kelno sinagogą taptų dar vienu reikšmingu įvykiu katalikų ir žydų susitaikymo kelyje, ypač prasmingu dabar, kai minimos Antrojo pasaulinio karo pabaigos 60-osios metinės, ir jo tragediją Šventasis Tėvas, matyt, prisimins apsilankęs judėjų šventovėje.

Pasaulio žydų lyderiai taip pat laukia, kad, kaip ir ankstesniame, taip ir šiame popiežiaus Benedikto XVI pontifikate Vatikano diplomatija rems taikos procesą Artimuosiuose Rytuose, ypač sprendžiant konfliktą tarp izraeliečių ir palestiniečių Šventojoje Žemėje. „Bus svarbu matyti, kaip jis reaguoja į situacijas ir kokį vaidmenį suvaidins jose, – sakė rabinas Dž.Epšteinas. – Viliuosi, kad jis drąsins abi puses dirbti taikos labui“. Dabar, kai Šventojoje Žemėje dedamos tam tikros taikingos pastangos, ypač Izraeliui rengiantis palikti okupuotą Gazos ruožą, Popiežiaus tvirtas sutaikinantis žodis būtų tikrai reikšmingas. Rabinas taip pat pažymėjo, kad judėjai ir krikščionys turi stiprinti bendradarbiavimą sprendžiant globalines pasaulio problemas, ypač mažinant skurdą ir badą.

Kunigo L.Dehono beatifikacijos klausimas

Nemažas kazusas popiežiaus Benedikto XVI pontifikato pradžioje, taip pat netiesiogiai susijęs su katalikų ir žydų santykiais, iškilo dėl numatytos prancūzų kunigo Leono Dehono (1843-1925) beatifikacijos, kai visiškai neseniai buvo išaiškinti jo antisemitinio turinio pasisakymai. Švenčiausios Jėzaus Širdies (dehoniečių) vienuolijos įkūrėjas kunigas L.Dehonas turėjo būti paskelbtas palaimintuoju balandžio 24 dieną, tačiau dėl popiežiaus Jono Pauliaus II mirties balandžio pradžioje ši beatifikacija, kaip ir kai kurios kitos, oficialiai buvo atidėta vėlesniam laikui.

Sunkumai iškilo dar kovo mėnesį, kai prancūzų istorikas Žanas Domininkas Diuranas savo publikacijoje pateikė kandidato į Bažnyčios palaimintuosius kai kurias antisemitines pastabas, rastas jo raštuose. Paryžiuje leidžiamame katalikų dienraštyje „La Croix“ buvo išspausdintos kun. L.Dehono raštų citatos, kuriose žydai smerkiami dėl „godumo auksui“, kad jie „vieningai neapkenčia Kristaus“, taip pat kad „aistra turtams“ yra jų nacionalinis bruožas. Manoma, kad kun. L.Dehonas netgi teigęs, kad žydų šventasis raštas Talmudas gali būti vadovu nusikaltimams, sukčiavimui bei visuomenės gyvenimo griovimui, todėl jis pritarė idėjai, kad žydai dėvėtų specialius drabužius, būtų izoliuoti getuose ir jiems būtų uždraustos kai kurios profesijos, pavyzdžiui, dirbti švietimo srityje.

Pranešama, jog kai ši informacija buvo perduota Vatikanui, apie ją sužinojęs tuometinis kardinolas J.Ratcingeris buvo sukrėstas ir, tapęs popiežiumi Benediktu XVI, sudarė specialią komisija kun. L.Dehono bylai peržiūrėti. Į šią komisiją įeina Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas portugalas kardinolas Žozė Saraiva Martinsas ir keli Vatikane dirbantys prancūzų kardinolai. Šiam sprendimui pritarė ir Prancūzijos vyskupų konferencija.

Susidariusi padėtis gana kebli, nes kun. L.Dehono, kuris buvo žinomas savo dvasingumu ir parama darbininkams, labai nuskurdusiems dėl XIX a. pabaigoje įsivyravusio „laukinio kapitalizmo“ perlenkimų, beatifikacijos byla praktiškai buvo baigta. Popiežiaus Jono Pauliaus II patvirtintais dekretais buvo pripažintos kandidato gyvenimo „herojiškos vertybės“, taip pat patvirtintas stebuklas, įvykęs kun. L.Dehono užtarimu. Todėl jo beatifikacijos atšaukimas sukeltų tam tikrą sąmyšį tarp tikinčiųjų, ypač tarp Švč. Jėzaus Širdies vienuolijos narių.

Beatifikacijos rėmėjai primena, kad, kaip ir kitais atvejais, kunigo L.Dehono antisemitinius pasisakymus bei raštus reikia vertinti pagal tuometinį istorinį kontekstą, nes tada tokios mintys buvo daugeliui priimtinos ir nieko nestebino. Taip pat pažymima, kad kun. L.Dehono dvasiniai darbai bei socialinė veikla vargšų labui gerokai nusveria prieštaringus pasisakymus dėl žydų.

Žydų veikėjai, be abejonės, atidžiai stebi šios problemos sprendimo eigą. „Kun. L.Dehono beatifikacija pakenktų geram žydų dialogui su Katalikų Bažnyčia, todėl būtų geriau šios žalos išvengti“, – sakė interviu „La Croix“ laikraščiui Prancūzijos žydų bendruomenės vadovas Chaimas Muzikantas. Kita vertus, panašių perspėjimų dėl kai kurių popiežiaus Jono Pauliaus II pontifikato laikotarpiu palaimintaisiais paskelbtų asmenų žydai taip pat buvo iškėlę, tačiau jie nepasitvirtino.

© 2005 "XXI amžius"