Pirmasis puslapis
Aktualijos
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Likimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Suvienijo šokis ir daina

Benjaminas ŽULYS

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius Raudondvario bažnyčioje šventina Kauno rajono vėliavą

Kauno rajono meras Leonardas Gineika prieškario laikų automobilyje su pašventinta rajono vėliava

Įspūdingos šventės akimirka

Herbas ir vėliava

Kulautuvoje, žaliaskarių pušų prieglobstyje, palydint paukščių čiulbesiui, įvyko Kauno rajono dainų ir šokių šventė. Tai antroji tokia šventė po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje. Ji buvo skirta Lietuvos nepriklausomybės penkiolikos metų ir Kauno rajono įkūrimo penkiasdešimečio sukaktims pažymėti.

Pirmiausia Raudondvario Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčioje buvo paaukotos šv. Mišios už rajono žmones, taip pat pašventinta pirmą kartą įsteigta Kauno rajono vėliava. Šv. Mišias aukojo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Jis sakė, kad vėliava – tai simbolis, už kurio yra tauta, žmonės, jų darbai, rūpesčiai. Arkivyskupas palinkėjo, kad tie darbai būtų kuo šviesesni, dvasingesni, kad žmonės eitų doros keliu.

Vėliavoje (jos autorė – Irena Skėraitytė) pavaizduotas taip pat neseniai sukurtas rajono herbas. Jo autorius – dailininkas Arvydas Každailis, sukūręs herbus ne vienai rajono seniūnijai. Kuriant šį herbą, nutarta jį pavaizduoti panašų į Kauno apskrities herbą, nes pagrindiniai akcentai panašūs. Į raudono skydo vidurį įdėtas sidabrinės spalvos tauro galvos atvaizdas su kryžiumi tarp ragų, o pagrindinio, mėlyno, fono lauke–trys heraldikos figūros, vaizduojančios per Kauno rajoną tekančias upes – Nemuną, Nerį ir Nevėžį. Herbą Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus patvirtino vasario 28 dieną.

Iš bažnyčios pašventinta vėliava buvo nuvežta į Kulautuvą ir, trenkiant maršui, iškilmingai, su gausia palyda įnešta į iškilmių aikštę. Joje – minia žiūrovų, turiningos meno programos atlikėjų, svečių ne vien iš rajono ir aplinkinių vietovių, bet ir užsienio.

Susirinkusiuosius pasveikino šventės globėjas, Kauno rajono meras Leonardas Gineika, taip pat – žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė, Seimo narys Vytautas Kamblevičius, Lenkijos, Slovėnijos delegacijų atstovai, kiti garbūs svečiai.

O įspūdingiausia – pati šventė, jos įvairiaspalvė, įvairiapusė programa. Aikštė pražydo gėlėmis, linksmais atlikėjų veidais, šypsenomis, suskambėjo dainomis, orkestrų, kapelų maršais. Nieko nuostabaus, juk šventėje dalyvavo daugiau nei šimtas atlikėjų kolektyvų, kone 2000 žmonių. Tiesiog reikia stebėtis ir žavėtis, kaip viskas darniai ir sklandžiai vyko…

Žiupsnelis praeities

Šventės organizacinio komiteto pirmininkė, Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Angelė Ščiukauskienė papasakojo, kad Kauno rajone tokia šventė rengiama daugelį metų. O Lietuvoje pirmoji dainų šventė įvyko 1895 metais, taigi prieš 110 metų. Jos iniciatorius buvo žymusis lietuvių kultūros veikėjas, chorų vadovas, rašytojas, filosofas Vydūnas. Prieškario Lietuvoje pirmoji dainų šventė įvyko 1924 metais Kaune. Joje dalyvavo ir dabartinių šventės dalyvių – Žemės ūkio universiteto mišraus choro „Daina“ bei Vilkijos choro pirmtakai. Sovietiniais metais lietuviško tautinio meno mylėtojų pastangomis pirmą kartą dainų šventė įvyko Kulautuvoje, tik ką įrengtoje estradoje, 1953 m. birželio 27 d. Po metų, birželio 20 dieną į Kulautuvos vasaros estradą vėl rinkosi saviveiklininkai, žiūrovai. Šventėje dalyvavo apie 200 atlikėjų iš tuometinių S. Nėries, „Nevėžio“, „Raudonojo artojo“ kolūkių, Babtų, Vandžiogalos. Be privalomų sovietinių dainų, choristai atliko dainas „Šaltyšius“, „Geltoni rugeliai“, šokėjai pašoko „Gyvatarą“, Senelių polką, „Vesnianką“, kitus šokius. Po to dainų šventės įvyko 1955, 1957, 1958, dar kitais metais. Atlikėjų gausėjo, repertuaras darėsi įvairesnis, ant Nemuno kranto buvo deginami laužai, švenčiamos Joninės. Ypač įspūdinga šventė vyko 1985 metais. Diriguojant šventės vyriausiajam dirigentui Vaclovui Preikšai, nuskambėjo Juozo Naujalio nuostabioji daina „Lietuva brangi“. Po jos tokių žiūrovų emocijų Kulautuva dar nebuvo regėjusi. Užtat po to sovietiniais metais daugiau dainų švenčių jau nebuvo…

Garsino tėviškę

Dabartinės šventės direktorius, rajono Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Valerijus Makūnas pastebėjo, kad kiekviena tokia šventė – tai istorija, garantuojanti tradicijų tęstinumą, žmonių kūrybinių galių ugdymą. Pagrindinė šios šventės tema – tėviškė, kurioje mes gyvename, žmonės, kurie čia užaugo, auga ir gyvuos.

Šventėje dainavo Domeikavos mišrus choras „Versmė“, Garliavos kultūros centro mišrus choras „Melodija“, Samylų kultūros centro moterų choras „Žaisa“, grojo Alšėnų, Čekiškės, Kulautuvos kaimo kapelos, šoko Babtų, Kulautuvos folkloro ansambliai, Raudondvario, Pagynės, Vandžiogalos jaunučių šokėjų grupės, svečiai – Kauno „Ąžuolyno“ pučiamųjų orkestras, Kauno technologijos universiteto dainų ir šokių ansamblio kaimo kapela ir šokių grupės, dar daug kitų kolektyvų.

Šventę sudarė aštuonios teminės dalys – „Upių apsupti“, „Mūsų miestai ir miesteliai“, „Tai gražiai mane augino“ ir kt. Skambėjo dainos „Kur bakūžė samanota“, „Kur lygūs laukai“, daug kitų. O kur dar šokiai, įvairios jų kompozicijos! Daug plojimų susilaukė Lenkijos Myslibožo „Big Band“, kaip pristatė pranešėja, šaunių vyrukų grupė.

Šventėje dar vyko rajono ugdymo įstaigų dailės akcija „Tėviškės spalvos“. Taip pat vyko itin gausi ir įspūdinga šventinė mugė, kurioje savo išmonę demonstravo vytelių pynėjai, medžio drožėjai, keramikos meno meistrai, dailininkai. Antai savo karpinių mugei pateikė Domeikavos vidurinės mokyklos mokytoja Daiva Grigonytė–Bradauskienė. O Vaišvydavos ir Piliuonos vidurinių mokyklų mokytojas Stasys Galistas su žmona tautodailininke Romualda užsiima keramika. Nemažai jų pagamintų suvenyrų yra iškeliavę į daugelį pasaulio šalių. Medžio drožyba ne vienerius metus užsiima tautodailininkas Eugenijus Banys.

Nemažą susidomėjimą sukėlė senųjų automobilių paroda. Savo nedidelį vokišką automobilį DKV, pagamintą beveik prieš 70 metų, rodė, apie jį pasakojo Arkadijus Kazlauskas. Automobilis yra 20 arklių galių, tačiau nesunkiai išvysto iki 90 kilometrų per valandą greitį. O Garliavos vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Bosas į šventę atvyko su savo gražuole sovietų gamybos „Čaika“. Tokiais automobiliais kažkada važinėdavo ne dažnas, o Maskvos Kremliaus ir kitokie partijos veikėjai.

Dainos skambėjo, sukosi poros ne vien estradoje, bet ir aplink ją ir tolėliau.

Raudondvaris-Kulautuva,

Kauno rajonas

Ričardo ŠAKNIO nuotraukos

© 2005 "XXI amžius"