|
Kokie dailės vėjai parodų salėse?
Šių dienų visuomenė kosmopolitiška ir tolerantiška įvairiems gyvenimo ir kultūriniams reiškiniams. Ar tai galioja menui? Vienas pavyzdžių Lietuvos (o ir viso pasaulio) dailė. Tačiau dailės gyvenime vyrauja tendencija modernėti. O modernėjimas dažniausiai suvokiamas kaip modernių technologijų taikymas, abstrakčių formų įsivyravimas. Vis pasigirsta svarstymų, kas ir koks yra šiuolaikinis menas? Dar gana neseniai vyko diskusijos dėl Šiuolaikinio meno centro. Ar Lietuva kreipia dėmesį tik į užsienio menininkų darbus (gal ne visada pačius geriausius, bet čia iškart iškyla problema, koks menas yra tikrasis?), ar klasikinio meno šalininkai visiškai pasitraukė iš visuomeninio (kultūrinio) gyvenimo?
Pasak A.Mickūno, teiginys, kad vienas menas yra tikrasis, klasikinis, o kitas netikras, kičinis, paties meno požiūriu neturi jokio pagrindo. Visi menai yra lygūs, tik publikos skonis lemia, kas dažniau eksponuojama. Tendencija labai aiški. Galerijos ir parodų salės vis dažniau daugiau dėmesio skiria abstrakčiajam menui. Taip pat šių dienų menininkai labai pamėgę instaliacijas. Tai ypač ryšku baigiamuosiuose studentų darbuose. Vilniaus dailės akademijos studentės Aidos Chlebinskaitės instaliacijoje Paprastas kūnas matome slenkančias reklaminių ir meninių kūnų projekcijas. Kaip teigia Laima Kreivytė, rodomose skaidrėse meninės minties tikslumą atskleidžia meno kūrinių ir reklamos projekcijų atranka. Meno pasaulis atrodo perversiškas. Jis šlykštisi kūnais, kankina ir žaloja arba traktuoja instrumentiškai. Menas šlykštus, o reklama per saldi. Čia kūnai be spuogelių, raukšlelių ir plaukelių. Vermejerio šviesoje plevenanti kūno idėja. Jei šiuolaikiniame mene kūnas atgrasus objektas, tai reklamoje jis objektas. Kūnas sudaiktinamas, juo grožimasi, geidžiama. Jis turi gundyti visagalį vartotoją.
Dailininkas V.Tamoliūnas linkęs manyti, kad šių dienų menas atspindi tamsiąją pusę. Būtent tokius tamsius motyvus yra pamėgę sostinės menininkai. Pasikeitęs yra ir žiūrovas. Dailei, kaip ir kitoms meno ir kultūros sritims, įtaką daro populiarioji kultūra. Mentalitetą formuoja žiniasklaida, pateikdama dažnai tik paviršutinišką požiūrį į pasaulį.
O juk žmogus ne tik materiali būtybė. Pasikeitusi moralinių vertybių sistema įneša į sielą chaoso pojūtį. Todėl visai nenuostabu, kad dailininkų darbuose dažnai vaizduojama tamsioji pasaulio pusė. Nieko stebėtina, kad ir jaunieji menininkai linkę į tamsius motyvus, niūrią tematiką. Menas nebetekęs estetinės funkcijos, darbais dažnai norima šokiruoti žiūrovą, atkreipti visuomenės dėmesį į vieną ar kitą problemą. Viena iš tokių parodų, iki birželio pabaigos vykstančių Kauno architektų namų salėje, Britų tarybos ir organizacijos Klimato grupė inicijuota fotografijos paroda ŠiaurėPietūsRytaiVakarai. Fotografijos įspėja apie grėsmę milijonams žmonių, gėlam vandeniui, maisto atsargoms ir tautų kultūrai.
Meno tendencijas formuoja ir galerijos bei parodų salės. Abstraktusis menas vyrauja ir ten. Tad nuo ko priklauso, kieno darbai ir kiek laiko bus eksponuojami parodose? Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje parodos atnaujinamos kas mėnesį. Dailininkai turi galimybę pateikti paraiškas eksponuoti savo darbus rugsėjo-spalio mėnesiais. Vienas iš svarbiausių kriterijų darbų kokybė, t.y. autoriaus profesionalumas. Vis dažniau dailininkų paprašoma pateikti parodos koncepciją ką paveiksle nori parodyti. Užsienio menininkų darbai nesvarstomi, nes atkeliauja konkrečių žmonių pastangomis. Paprastai užsienio šalių dailininkų darbų ieško pats muziejaus direktorius, jo pavaduotoja. Tad, ką žiūrėti, pasirenka ne tik žiūrovas. Jam pateikiama jau įvertinta (kokybiška ar ne, verti dėmesio užsienio autorių darbai ar ne) paroda, nes dažniausiai visuomenės šiuolaikinį skonį formuoja meno galerijos.
Jolanta JONČAITĖ
© 2005 "XXI amžius"
|