| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
Negailėdamas jėgų nešė Kristaus šviesą AA kanauninkas Vytautas Kapočius (1943-1976-2005)
Birželio 12 dieną nustojo plakti kanauninko Vytauto Kapočiaus širdis. Daugybė žmonių, ne tik katalikų, bet ir sentikių, stačiatikių, net keturi vyskupai ir daugybė kanauninkų bei kunigų, susirinkusių pagerbti mirusiojo, - liudijimas, jog toji širdis tikrai visiems buvo dosni meilės ir gerumo. Be galo jautri širdis. Vytautas Kapočius gimė 1943 m. gruodžio 24 d. Žemaitkiemio parapijos, Kunigiškių kaime, Ukmergės rajone. Mokėsi Kunigiškių pradinėje, Staškūniškio septynmetėje ir Ukmergės vidurinėje mokyklose. 1965 metais stojo į Kauno kunigų seminariją, bet nebuvo priimtas, teko mokytojauti Latavėnų ir Staškūniškio septynmetėse mokyklose. Tais pačiais metais jis įstojo į VPI Istorijos fakulteto neakivaizdinį skyrių. Studijavo ir stropiai ruošdavosi pamokoms. V.Kapočius turėjo gražų balsą, mokėjo groti armonika, buvo linksmas, mokėjo labai gražiai su visais bendrauti. Studijos ir darbas labai gerai sekėsi, bet pagrindinė svajonė traukė labiau. Šešerius metus nesėkmingai stojo į Kauno kunigų seminariją. Likus vieneriems metams iki diplomo teko palikti ne tik aukštąją mokyklą, bet ir taip pamėgtą darbą, nes tai buvo kliūtis patekti į seminariją. 1970 metais įsidarbino šaltkalviu Ukmergės Vienybės gamykloje. 1971 metais V.Kapočius įstojo į Kauno kunigų seminariją, 1976 metų gegužę Panevėžio Katedroje gavo kunigystės šventimus. Pirmoji kunigavimo vieta Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia, čia jis buvo paskirtas vikaru ir Spitrėnų Švč. M. Marijos, Taikos Karalienės bažnyčios klebonu. Čia slapta padėjo neakivaizdžiai studijuoti ir gauti šventimus kunigui Sigitui Stepšiui. Už tai sovietinės valdžios iniciatyva buvo iškeltas į Kupiškio rajono Adomynės Švč. M. Marijos Vardo parapiją. Utenos parapijiečiai iki pat Adomynės su ašaromis lydėjo mylimą kunigą. 1987 metais rūpestingam ir labai veikliam kunigui buvo leista pasirinkti Zarasų ar Raguvos didesnes parapijas. Ir štai V.Kapočius Zarasų Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas ir Zarasų dekanato dekanas. Negailėdamas jėgų dekanas stengėsi nešti Kristaus šviesą ateizmo nustekentai parapijai: stengėsi kuo daugiau bendrauti su miesto inteligentija, lankėsi miesto mokyklose, kultūros renginiuose, jo iniciatyva 1989 metais pradėta mokyti tikybos, jis ir pats buvo pirmasis mokytojas. Daug stogastulpių, koplytstulpių, kryžių pastatyta ir atstatyta jo pastangomis: kryžius šalia buvusių kultūros namų, šventoriuje kankinių, ten pat ir tremtinių kryžiai, bažnyčios eksterjeras papuoštas kryžiumi, Lietuvos mokyklų 600 metų proga gimnazijai padovanotas kryžius, atstatyta koplytėlė Šaltupės gatvėje, bažnyčiai padovanotos Marijos ir Rūpintojėlio medinės statulos... Daugiau nei 1000 knygų ir įvairių leidinių dovanojo Zarasų viešajai bibliotekai, nemažai jų atidavė mokykloms, muziejui. Daugelis parapijiečių iš dekano kun. V.Kapočiaus yra gavę dovanų statulėlę, maldyną, giesmyną, rožinį ar kokią religinę knygą. Visi šie daiktai buvo subtili paskata artėti prie Dievo. Dekanas ragino kurti katalikiškas organizacijas: angelaičių, samariečių, maironiečių, Caritas, buvo Marijos legiono įkūrėjas. Džiaugėsi ir rėmė tris bažnytinius chorus, organizavo įspūdingas religines šventes, procesijas, piligrimines keliones su parapijiečiais į šventas vietas. Neįmanoma visko surašyti... Neužmirštamas jo kasdienis kantrumas, pasiaukojimas, sugebėjimas priimti ir suprasti visus tokius, kokie yra, verkti ir džiaugtis kartu. Neužmirštamas jo begalinis noras vesti mus tikėjimo keliu, savo gyvenimu liudijant, kad tas kelias kryžiaus formos. Skausmo, bet kartu ir vilties kelias. 2003 metais pablogėjus sveikatai, kanauninkas paskirtas Zarasų parapijos emeritu. Iki pat mirties jis buvo Panevėžio vyskupijos kunigų tarybos narys. Daugelio atminty išliko geras, ramus kan. V.Kapočiaus žvilgsnis, džiaugsmingas vaikučių palaiminimas per Devintines, paskutinė kantriai ir su meile išklausyta išpažintis ar jo aukotos šv. Mišios... Ši mirtis privertė susimąstyti, kiek daug mūsų parapijai Dievas padarė šio kilnaus žmogaus rankomis. Gražiausia mūsų padėka nuoširdi malda. Šv. Mišios už kanauninko V.Kapočiaus sielą 30 dienų po mirties bus aukojamos liepos 12 dieną 12 val. Zarasų parapijos bendruomenė XXI amžiaus redakcijos kolektyvas taip pat liūdi dėl kan. V.Kapočiaus mirties, prisimindamas jį kaip gerą, nuoširdų, tikrą ganytoją, tėvynės patriotą. Amžinoji šviesa jam tešviečia.
© 2005 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |