| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
Mokyklos šimtmečio šventė Rūta JONUŠKIENĖ
Kiekvienos mokyklos istorija susideda iš šimtų ir tūkstančių mažesnių istorijų, kurias rašė ir teberašo buvę bei esami mokiniai ir mokytojai. Kai mintimis grįžtame į mokyklą, visada prisimename mokyklinius suolus, baltos kreidos kelią klasės lentoje ir mokytojus, tėviškai globojusius, mokiusius, patarusius, paskatinusius nuolat ieškoti žinių ir savojo gyvenimo kelio. Garbingą 100 metų jubiliejų iškilmingai paminėjo netoli Utenos, šalia kelio Utena-Kaunas įsikūrusi ir žalių Aukštaitijos kalvų apsupta Leliūnų pagrindinė mokykla, kurios istorija glaudžiai siejasi su šio Rytų Aukštaitijos krašto žmonių gyvenimais ir likimais. Jaudinantys susitikimai Į Leliūnų mokyklos jubiliejinę šventę susirinko po visą Lietuvą plačiai pasklidę jos auklėtiniai ir buvę bei dabartiniai pedagogai. Žilagalviai mokiniai kalbino baltus kaip obelis savo mokytojus, džiaugėsi atpažinę seniai matytus klasės draugus, vaikystės ir jaunystės metų pažįstamus... Nedidelė senosios mokyklos, kurioje dabar įkurtas Vytauto Valiusio keramikos muziejus, vos sutalpino tuos, kurie susieti tuo pačiu mokyklinių metų atminties siūlu iš gimtosios Leliūnų mokyklos... Dabartiniai mokiniai į sceną įnešė mokyklos vėliavą ir visi sugiedojo mokyklos himną. Leliūnų pagrindinės mokyklos direktorius Edmundas Martinavičius nuoširdžiai pasveikino į mokslo šventovės jubiliejų atvykusius garbingus svečius Seimo narį Edmundą Pupinį, Utenos rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėją Antaną Panavą, administracijos direktoriaus pavaduotoją Henriką Zabielą, rajono švietimo įstaigų vadovus, seniūnę Liną Petronienę, bendruomenės pirmininką Kęstutį Ūdrą ir daugelį kitų. Iš istorijos aruodų Bandymų įkurti Leliūnuose mokyklą būta seniau nei prieš 100 metų. 1853 metais vyskupo M.Valančiaus iniciatyva įkurta pradžios mokykla, uždraudus lietuvišką žodį, buvo greit uždaryta. Nebuvo populiari ir 1904 metais įkurta rusiška cerkvinio tipo bei šalia jos Leliūnų dvarininko Sizinausko įsteigta lenkiška mokykla. Atgavus spaudos laisvę, kunigo Antano Masaičio iniciatyva 1905 metais Leliūnuose įkurta lietuviška pradžios mokykla. Pirmasis mokytojas šioje mokykloje buvo poeto Algimanto Baltakio senelis Antanas Zaranka. Didėjant mokinių skaičiui, 1939 metais pradėta statyti mūrinė mokykla, kurioje dabar įsikūręs muziejus. 1958 metais Leliūnų vidurinė mokykla išleido į gyvenimą pirmąją aštuonių abiturientų laidą. Iš viso mokyklą baigė 44 abiturientų laidos, o Leliūnų vidurinės baigimo atestatai įteikti 522 abiturientams. Aukso medaliais mokyklą baigė Jonas Šapoka, Nijolė Žalalytė, Zita Voverytė, Rita Ragauskaitė, Vida Juotkaitė, Gintautas Zabiela ir Asta Ragauskaitė. 2001 metais mokykla reorganizuota į pagrindinę. Šiuo metu Leliūnų pagrindinėje mokykloje mokosi 121 moksleivis, dirba 24 mokytojai. Pasak mokyklos direktoriaus E.Martinavičiaus, mokykloje pagal reikalavimus įrengti kabinetai, modernia technika aprūpintas informatikos kabinetas, veikia mokyklos radijas, yra nuolatinis interneto ryšys, puiki sporto salė ir aikštynai. Mokyklos bendruomenė aktyviai dalyvauja projektinėje veikloje. Šiais metais mokykla, dalyvaudama Mokyklų tobulinimo programoje, įsigis ir įvaldys šiuolaikinių modernių technologijų beveik už 30 tūkstančių litų. Mokyklos šimtmetis tarsi pusiaukelė, kurioje stabtelėjama prieš dar didesnius ir prasmingesnius darbus, kuriais siekiama, kad mokykla taptų antraisiais mokinių ir jų mokytojų namais, besidalijančiais su pasauliu žmogiškąja išmintimi. Mylėjo Dievą ir tėvynę Prisiminimais apie nepriklausomos Lietuvos mokyklą pasidalijo buvusi mokytoja Eleonora Zarankaitė, pradėjusi lankyti Leliūnų pradžios mokyklą 1935 metais. Tuomet mokykloje dirbo mokytojai Juozas Kardonas ir Angelė Šližienė. Vaikų buvo daug, per pertraukas mergaitės eidavo ratelių, berniukai žaisdavo kerepėtą, o žiemą statydavo sniego pilis. Visi mylėjo savo kraštą, tėvynę, Dievą ir labai troško mokytis. O kad dabartiniai mūsų mokiniai taip mylėtų savo Tėvynę Lietuvą! sakė mokytoja. Kalbėdamas Leliūnų mokyklos 100 metų jubiliejaus šventėje, poetas A.Baltakis didžiavosi savo seneliu, pirmuoju lietuviškos mokyklos mokytoju A.Zaranka, branginusiu lietuvišką žodį, mokėjusiu rišti knygas ir daug metų buvusiu bažnyčios zakristijonu. Mokyklai šventės proga poetas dovanojo naujausias savo poezijos knygas Žvirblių žiemavietė ir Pusryčiai dviese su autografais: Leliūnų pagrindinės mokyklos bibliotekai, didžiuodamasis, kad pirmasis lietuviškos mokyklos mokytojas buvo mano senelis Antanas Zaranka ir kad man teko čia mokytis, tiesa, labai trumpai, 1937 metais. Leliūniškiams ir šventėje dalyvavusiems svečiams poetas paskaitė naujausių savo eilėraščių. Pokario metus prisiminė buvęs mokytojas Vincentas Ragauskas: 1946 metais per Sekmines mes, Utenos gimnazijos abiturientai, surengėme ekskursiją į Leliūnus ir koncertavome vienoje mokyklos klasėje, o po dešimties metų toje pačioje klasėje uždainavau lopšinę pirmagimei savo dukrai. Abu su žmona atidavėme mokyklai gražiausius savo jaunystės ir gyvenimo metus. Kelionė tiesos link prasideda nuo pirmojo žingsnio Šešiolika metų mokyklai vadovavęs Antanas Štaras papasakojo naujojo mokyklos pastato statybos istoriją, o buvusi mokinė, dabartinė Leliūnų seniūnijos seniūnė Lina Petronienė dėkojo mokytojams, šimtus vaikų išlydėjusiems į gyvenimo vieškelius ir padėjusiems pasirinkti tikrąją tiesos kryptį. Dešimtmetį Leliūnuose mokyklos direktoriumi dirbęs Antanas Panavas laiką, praleistą Leliūnuose, prisimena kaip jaunystės maksimalizmo ir patirties ieškojimo metus, kai teko džiaugtis savo ir kolegų ieškojimais ir išgyventi dėl nevykusių sprendimų. Tai buvo tautinio Atgimimo metai, tautinės vėliavos iškėlimo ir lietuvybės simbolių sugrįžimo metai, susiję su tautinės mokyklos kūrimo samprata, paženklinti prasminga draugyste su Valstiečių laikraščiu. Jaunimo dvasiniu auklėjimu besirūpinantis Leliūnų parapijos klebonas kun. Kostas Balsys savo žodžius ir rūpestį kreipė mokytojo link, nes tik nuo jo pasiaukojimo, sąžiningumo, nuo mokytojo skelbiamos tiesos ir asmeninio pavyzdžio priklauso, ar iš vaiko išaugs asmenybė, savo širdyje turinti dvasinį pagrindą ir Dievo žodį. Juk kiekvienas namas prasideda nuo pirmosios plytos, o kiekviena didelė kelionė nuo pirmojo žingsnio ir žodžio. Šventėje kalbėjusi dešimtokė Jurgita Šapokaitė džiaugėsi sutikusi daug puikių mokytojų, kurie jos mintyse stovi šalia tėvų, ir linkėjo visiems nusišypsoti laimei gyventi... Juk Leliūnų mokykloje mokėsi ir Utenos kraštą pasaulyje garsina mokslų daktarai Algimantas Banys, Feliksas Sliesoriūnas, Antanas Žemaitis, rašytojai Algimantas Baltakis ir Vytautas Račickas, akademikas Kazimieras Meškauskas, dailininkai Juozas Miliūnas ir Ona Zarankaitė-Gedminienė, architektas Vytautas Zaranka, dirigentas Juozas Tyla, kunigas Anicetas Kisielius, archeologas Gintautas Zabiela ir kiti. Pasodino šimtmečio ąžuoliuką Po iškilmingų sveikinimų, papuoštų atminimo dovanomis ir gėlių žiedais, po spalvingo ir nuoširdaus mokyklos ir miestelio bendruomenės meno mėgėjų koncerto, kurį negėda būtų rodyti bet kokiame pasaulio mieste, Leliūnų mokyklos 100 metų jubiliejaus šventės dalyviai vėjo malūnėliais paženklintu taku suko į mokyklą - apžiūrėti moterų bendrijos Leliūna surengtos senų fotografijų parodos Prieškario Lietuvos Leliūnų parapijos etnokultūros paveldas, pasigrožėti A.Štaro ir jo nagingų mokinių medžio drožybos darbais, išdėliotais ant ilgų stalų mokyklos erdvėse, pasikalbėti, susitikti, paspausti rankas vaikystės ir jaunystės draugams bei bičiuliams, su kuriais išskyrė laikas ir gyvenimo kelionės... Leliūnų mokyklos šimtmetį primins dailiai išdrožta paminklinė lenta, kurią atidengė pagrindinės mokyklos direktorius E.Martinavičius, moksleivė J.Sapokaitė ir pašventino klebonas kun. Kostas Balsys. Mokyklos šimtmečio ąžuoliuką kieme rūpestingai pasodino Utenos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas H.Zabiela, antros klasės moksleivis Vytautas Poškus, Leliūnų bendruomenės pirmininkas K.Ūdras, Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas A.Panavas ir poetas A.Baltakis. Auk ir žaliuok, mokyklos ąžuolėli... Tegul tavy gražiausias giesmes čiulba paukščiai, o tvirtybės semiasi žmonės būsimi poetai ir dainiai, akademikai ir daktarai, darbininkai ir žemdirbiai. Tegul mokyklinis varpelis dar ilgai ilgai kviečia vaikus į šviesias ir jaukias klases mokytis skaityti, rašyti ir suprasti kitus žmones. Leliūnai, Utenos rajonas Autorės nuotraukos
© 2005 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |