Atnaujintas 2005 liepos 13 d.
Nr.52
(1353)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Sukilimo žygdarbis neblėsta

Iš kairės: Sukilėlių sąjungos
valdybos narė Lina Dydienė,
Sąjungos pirmininkas Alfonsas
Žaldokas, jo pavaduotojas
Jonas Algirdas Antanaitis ir kiti

Aleksote, prie atminimo kryžiaus
sukilėliams, susirinko
visi šio renginio dalyviai

Šiemet sukanka 64 metai, kai lietuvių tauta stojo į kovą su sovietiniu okupantu siekdama atkurti nepriklausomybę kaip svarbiausią tautos egzistavimo sąlygą. Kai 1941m. birželio 14 d. bolševikai pradėjo pirmąjį masinį lietuvių trėmimą į Sibirą, žmonės, apimti siaubo, laukė karo kaip vienintelio išsigelbėjimo nuo teroro ir tautos genocido. Vos prasidėjus Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karui, tauta žaibiškai susivienijo svarbiausiam tikslui – išvyti iš savo žemės pavergėjus. Buvo staigiai užimti strateginiai objektai – ryšių centrai, radijo stotis, elektrinės, vandentiekis, milicijos būstinės ir kt. Kaunas išlaisvintas pusantros paros iki vokiečių kariuomenės atėjimo. Sudaryta Laikinoji Vyriausybė, kuri paskelbė Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo deklaraciją (kurios, deja, po šešiasdešimt metų Seimas nedrįso pripažinti valstybės teisės aktu). Birželio sukilimas – vienas gražiausių Lietuvos istorijos puslapių, sugrąžinusių tautai pasitikėjimą ir teikęs jėgų vėlesnėse pogrindžio kovose.

Šiemet, birželio 23 dieną, Lietuvos 1941m. birželio 23d. sukilėlių sąjungos nariai, vadovaujami pirmininko Alfonso Žaldoko, garbūs svečiai, Lietuvos vietinės rinktinės atstovai, Lietuvos kariuomenės savanorių kūrėjų sąjungos nariai, LLKS nariai, jaunimas šventę pradėjo Aleksoto Šv.Kazimiero bažnyčioje (Vidukalnio g. 4) šv. Mišių auka už žuvusius sukilėlius. Šv. Mišias aukojo kun. Jonas Račaitis, per pamokslą iškėlęs žuvusių sukilėlių begalinę meilę Tėvynei. Šioje kovoje puikiai sutarė inteligentai, studentai, politiniai kaliniai, nes žinojo, kad reikia apginti tautos siekį, valstybės ateitį. Aleksoto seniūnė Lukrecija Navickienė po šv. Mišių padėkojo kun. J.Račaičiui už įsimenantį pamokslą, pasveikino su vardadieniu ir įteikė gražią gėlių puokštę. Energingoji seniūnė po šv. Mišių surengė trumpą ekskursiją po Aleksoto seniūnijoje esančius objektus, susijusius su vykusiu Sukilimu: aerodromu, mėsos kombinatu, kariniais sandėliais, atvyko į J.Dobkevičiaus vidurinę mokyklą, kur prie paminklinio kryžiaus sukilėliams atminti padėjo gėlių, uždegė žvakeles. Sukilėlių sąjungos pirmininkas A.Žaldokas susirinkusiems dalyviams, spaudos ir televizijos žurnalistams plačiai nušvietė visą sukilimo pradžią ir jo eigą, išvardijo pasižymėjusiųjų pavardes: A.Damušį, ltn.Jucevičių, J.Milvydą, L.Prapuolenį, J.Vėbrą, P.Žukauską-Narutį, V.Stonį, R.Šatą ir daugelį kitų didžiavyrių. Prie paminklinio kryžiaus sugiedota „Tautiška giesmė“, „Lietuva brangi“, „Viešpaties angelas“.

Vėliau minėjimas vyko J.Dobkevičiaus vidurinės mokyklos aktų salėje.Vėl suskambo Lietuvos himnas. Prezidiume vietas užėmė A.Žaldokas, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius, Lietuvos kariuomenės karių savanorių kūrėjų sąjungos pirmininkas Algirdas Petrusevičius, Lietuvos vietinės rinktinės sąjungos pirmininkas Antanas Paulavičius, Lietuvos kariuomenės savanorių kūrėjų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Algirdas Markūnas ir kiti. Platų pranešimą „1941m. birželio sukilimas – Tautos valios vykdymas“ padarė šios Sąjungos pirmininko pavaduotojas Jonas Algirdas Antanaitis. Vėliau didelė grupė Sukilimo sąjungos narių apdovanoti Kario savanorio medaliais, Lietuvos kariuomenės savanorių kūrėjų medaliais. Po apdovanojimų, Kauno pučiamųjų orkestras „Ąžuolynas“ bei šokėjų grupė surengė gražų, įspūdingą koncertą minėjimo dalyviams ir svečiams.

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Autoriaus nuotraukos

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija