Svetainė
įkurta
2001 m. spalio 3 d.
PRIEŠPASKUTINIS
NUMERIS
|
|
REKLAMA
LAIKRAŠTYJE |
Reklamos kaina
- tik 1,00 Lt + PVM
Pageidaujančius prašome kreiptis
į Redakciją |
|
Didžiojo
aštuoneto lyderiai sukrėsti
|
Didžiosios Britanijos laikraščiai
mirga pranešimais
apie sprogimus Londone
EPA-ELTA nuotrauka
|
Praėjusį ketvirtadienį Škotijoje vykstant Didžiojo
aštuoneto G-8 lyderių susitikimui, Londono centre nuaidėjo keletas
sprogimų. Per juos žuvo mažiausiai 50 žmonių, per 700 sužeista.
Po šių sprogimų, Londono gatvės buvo beveik paralyžiuotos, o skubiai
susirinkę Didžiosios Britanijos vyriausybės nariai svarstė susidariusią
padėtį. Tuoj po šių sprogimų iki šiol nežinoma garsiosios teroristinės
organizacijos Al Qaeda atšaka prisiėmė atsakomybę už sprogimus.
Pačiame Londone veikia 60 islamistinių grupuočių, turinčių dvylika
laikraščių ir žurnalų. Tačiau daugelis ekspertų darė ir tokią prielaidą,
kad sprogimus galėjo organizuoti vadinamieji antiglobalistai ir
įvairaus plauko anarchistai bei ultrakairieji, protestavę prieš
G-8 susitikimą.
|
|
Liuksemburgas
gelbėja ES Konstituciją
Petras KATINAS
|
Liuksemburgo premjeras
Žanas Klodas Junkeras
|
Nepaisant referendumų dėl ES Konstitucijos pralaimėjimo
Prancūzijoje ir Nyderlanduose, Liuksemburgo vyriausybė nusprendė
vis tiek tuo klausimu surengti referendumą. Ir neatidėti vėlesniam
laikui ar užšaldyti, kaip tai padarė kai kurios ES valstybės.
Liuksemburgo premjeras Žanas Klodas Junkeras, vienas aktyviausių
ES Konstitucijos priėmimo šalininkų, buvo pareiškęs, kad jo vyriausybė
atsistatydins, jeigu šalies gyventojai liepos 10-osios referendume
nepritars ES Konstitucijai. Daugelis politikos specialistų prieš
referendumą Liuksemburge jau iš anksto paskelbė nuosprendį, kurį
galima suformuluoti taip: jeigu liuksemburgiečiai nepritars ES Konstitucijai,
tai ją bus galima paskelbti ne tiktai mirusia, bet ir palaidota.
|
|
Moterys,
pralenkusios vyrus
|
Kondoliza Rais
|
Naujoji JAV valstybės sekretorė Kondoliza Rais
prieš savo pirmąjį valstybinį vizitą po Europos sostines kreipėsi
į Europos lyderius, ragindama juos nepamiršti, kad ji yra ne tik
JAV valstybės sekretorė, bet ir moteris. Kreipimąsi ji padarė po
to, kai keli dideli Europos laikraščiai paskelbė seriją gana nepalankių
ir netgi įžeidžiančių straipsnių apie ją.
Pavyzdžiui, Vokietijos laikraščiai ją pavadino
kokete. Reikia pasakyti, kad pirmasis K.Rais vizitas į Europą
gerokai pagerino gana prastokus Europos ir JAV santykius. Pavyzdžiui,
Paryžiaus muzikos mokyklos studentams ji pažadėjo, kad kitą kartą
atvykusi į Paryžių ji paskambins fortepijonu jos mėgstamiausius
čekų kompozitoriaus Antonino Dvoržako kūrinius. Tai susilaukė labai
teigiamų Paryžiaus spaudos vertinimų. Beje, meilę muzikai ji parodė
dar būdama trejų metų. Ir jos vardą motina parinko nuo itališko
muzikinio termino Con dolcezza. Tai raginimas atlikėjui skambinti
su meile ir švelnumu.
|
|
Kurkime
gerų širdžių bendruomenę
|
Renginio dalyvius ir svečius
sveikina Prisikėlimo
parapijos klebonas
kun. Vytautas Grigaravičius
|
Geri kaimyniški santykiai, kuriuos su giliu atsidūsėjimu
dar mena iš kaimo kilusios mūsų močiutės, tampa vis aktualesni ir
reikalingesni prieštaravimų draskomoje šiandieninėje visuomenėje.
Kaimynas susitinka su kaimynu, drauge aptaria, kaip tvarkys aplinką,
pasidalija savo bėdomis ir rūpesčiais ir taip padeda sau ir kitiems
išspręsti socialines problemas, kasdienos prasme sukurti gražesnį
gyvenimą. Tik ar susitinka šiandien kaimynai? Ar bent jau pasisveikina
susitikę?
|
|
Maironio
namuose susipažino kaimynai
|
Rotušės aikštės kaimynų
susitikime kalba arkivyskupas
Sigitas Tamkevičius
|
Nuostabi idėja į senuosius Maironio namus sukviesti
Rotušės aikštėje gyvenančiuosius ir besidarbuojančiuosius kilo
muziejaus direktorei Aldonai Ruseckaitei. O kaimynų, pasirodo, esama
išties nemažai į Maironio Didžiąją svetainę vos tilpo, mat susirinko
per pusšimtį. Tiesa, atvyko ne visi kviestieji. Galbūt kai kurie
pasibrangino, o galbūt laiko pristigo
|
|
Eugenijaus
Ignatavičiaus obelis Rotušės aikštėje
|
Rašytojas
Eugenijus Ignatavičius
|
Birželio pradžios pavakarys pakvietė susitikti
su Obelimi Katedros aikštėje. Taip pavadinta naujoji Eugenijaus
Ignatavičiaus knyga, išleista šiais, rašytojo jubiliejaus, metais
Vagos leidykloje.
Prozininkas, dramaturgas, kalinys, aktorius
tai šio žmogaus gyvenimas
Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė
Aldona Ruseckaitė, pristatydama naująjį novelių rinkinį, pabrėžė,
kad knygoje sudėti kūriniai, kuriuose labai skirtingi dalykai
nuo pokario temų iki Petro Užvenčio klajonių po Ameriką. Knyga baigiama
jautriu atsisveikinimu su artimu žmogumi. O visas E.Ignatavičius
nuo kūrėjo iki aktyvaus piliečio atsiskleidė kalbėdamas apie
tai, kas rūpi kiekvienam mūsų.
|
|
Turime
naują žodyną
Jonas Kazimieras Burdulis
|
Lietuvių kalbos žodyno rengėjai
po pristatymo Vyriausybės posėdyje
|
Birželio 22 dieną Lietuvių kalbos institute buvo
šventė Lietuvos visuomenei ir Vyriausybei pristatytas naujas Lietuvių
kalbos žodynas. Tai dar 1940 metais pradėto leisti žinomo 20-ies
tomų leidinio elektroninis variantas, įdėtas internete (www.lkz.lt).
Naujasis žodynas nėra tiksli knyginio varianto
kopija ištaisyta daugybės rašybos ir kirčiavimo netikslumų bei
nepriimtinų lietuvių kalbai sovietinės praeities ideologinių reliktų
(pavyzdžiui, Dievo vardas jame rašomas didžiąja raide, atsisakyta
sovietinės ideologijos terminų). Be to, tarmių ir senųjų raštų žodžiai
bei jų formos pataisyti pagal naujausius kalbotyros tyrimų rezultatus.
|
|
Kūryba
turi būti nuoširdi
Bronius VERTELKA
|
Poetė Alma Karosaitė
ir dainininkas Sigitas Stankūnas
|
Dailės galerija Menų namai Panevėžyje pakvietė
į vakarą susitikimą su žinomais meno pasaulio žmonėmis dainininku
Sigitu Stankūnu ir poete Alma Karosaite. Kartu įvyko palangiškės
Romos Tumosaitės darbų sakraline tema pristatymas. Kūrinių autorė
parodos atidaryme nedalyvavo.
Prabilo daugiau nei dešimtmetį tylėjusi
Skambutis iš Panevėžio A.Karosaitę gerokai nustebino,
kartu ir nepaprastai nudžiugino. Kvietimą atvykti į Panevėžį ir
ten paskaityti savo kūrybos poetė priėmė nuoširdžiai. Tai buvo kaip
ir vilnietės talento pripažinimas. Apie 1992 metus A.Karosaitė visas
savo knygas sukrovė į maišus ir nunešė juos pas patikimą, pakankamai
aukštas pareigas turėjusią kariškę. Daugiau šios moters buto slenksčio
poetė nėra peržengusi. Pragyvenimui ji užsidirbo dėstydama muitinės
departamento mokymo centre. Retai į rankas paimdavo rašiklį. Jeigų
ką nors per tą laiką kūrė, tai tik savo malonumui. Tai buvo žinomos
poetės protestas valdžiai, kuri menininkų visiškai nebevertino.
|
|
Sidabro
namai
laike ir erdvėje suskambusi dviejų sielų kūrybos
giesmė
Rūta JONUŠKIENĖ
|
Po spektaklio Sidabro namai
premjeros A.Jasūdžio teatro
artistai padėjo gėlių ant Karolinos
Praniauskaitės kapo Utenos
senosiose kapinėse. Iš kairės
Karolinos motina (Zita Mackevičienė),
Antanas Baranauskas
(kun. Saulius Keras), Karolina
Praniauskaitė (Sandra Karužytė),
Otonas Praniauskas
(kun. Andrius Šukys).
|
Gegužės pabaigoje Utenos dailės mokyklos galerijoje
gausiai susirinkę uteniškiai ir miesto svečiai tapo naujo kultūros
reiškinio Utenoje liudytojais. Utenos A.Jasūdžio klojimo teatras,
vadovaujamas režisierės Nidos Treinytės, pakvietė į vieno veiksmo
biografinį vaidinimą Sidabro namai, pastatytą pagal Utenos garbės
piliečio, nusipelniusio mokytojo, garsaus literato Rapolo Šaltenio
biografinę apybraižą Mūsų Baranauskas. Teatro premjera skirta
poetei, pirmai žinomai lietuvių literatūroje moteriai Karolinai
Praniauskaitei (1828-1859) ir jos literatūrinei draugystei su lietuvių
literatūros klasiku Antanu Baranausku atminti.
|
|
Kaukšėjo
akmenkalių plaktukai
|
Iš kairės: skulptoriai Alfridas
Pajuodis, Tautvilas Povilionis,
Dmitrijus Volkovas, Vytautas
Tallat- Kelpša (sėdi)
ir jo sūnus Sigitas
|
Prasidėjus moksleivių vasaros atostogoms, ištuštėjus
klasėms ir kabinetams, Panevėžio 5-osios vidurinės mokyklos kiemo
tylą drumstė kaukšintys plaktukai. Čia buvo apsistoję tarptautinio
akmens skulptūrų simpoziumo dalyviai. Tris savaites jie dirbo įtemptai.
Simpoziumo uždarymas įvyko liepos 5-ąją.
Pasigalynėti su akmeniu panūdo profesionalūs menininkai:
Dmitrijus Volkovas iš Daugpilio (Latvija), kaunietis Tautvilas Povilionis,
panevėžiečiai Alfridas Pajuodis,Vytautas Tallat-Kelpša ir jo sūnus
Sigitas. Kiekvienas jų pasiryžo iškalti po vieną skulptūrą. Visos
jos turėtų stovėti miesto Senvagėje.
|
|
Ir
kolei širdys plaks mūs gyvos
Maironis
|
Arkikatedros Bazilikos mišrus
choras Cantate dainomis
ir giesmėmis skaidrino renginį
|
Maironio sodelyje kartu su paukščių giesmėmis
suskamba Maironio Kur bėga Šešupė
Prasideda tradicinis vakaras,
skirtas kunigo, poeto Jono Mačiulio-Maironio mirties 73-iosioms,
Maironio lietuvių literatūros muziejaus įkūrimo 69-osioms bei kunigo,
poeto Ričardo Mikutavičiaus mirties 7-osioms metinėms paminėti.
|
|
Spektaklyje
atgijo egzodo pedagogikos dramatiški puslapiai
Edvardas ŠIUGŽDA
|
Vestuvių scenos akimirka
|
Rampos šviesą pirmą kartą išvydo režisieriaus
dr.Egidijaus Mažinto pastatyta kompozitoriaus Miko Petrausko psichologinė-socialinė
operetė Consilium Facultatis (lot. Gydytojų pasitarimas), kurio
įspūdingose masinėse-mitologinėse vaidilučių procesijose, Birutės
ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio vestuvių, okupacijos
metais vykusių trėmimų ir deportacijų, Šiaurės Amerikos lietuvių
konservatorijos scenose vaidino ypač gausus pulkas artistų, Vilniaus
pedagoginio universiteto, Socialinės komunikacijos instituto, Vilniaus
kolegijos studentų, dėstytojų, moksleivių, neįgalių žmonių grupės.
|
|
Kas
išgelbės Malaišių sodžių?
Vytautas BAGDONAS
|
Malaišių senbuvė
Liuda Budreikaitė
|
Malaišių kaimas, esantis pačiame Anykščių rajono
ir Svėdasų seniūnijos pakraštyje, vienas seniausių mūsų šalyje.
Rudenį sukaks 750 metų, kai Malaišių vardas buvo paminėtas rašytiniuose
šaltiniuose.
Praeitis garsi, dabartis liūdna
Kalbininko prof. Kazimiero Būgos Rinktinių raštų
III tome (Vilnius, 1961) pateikiama daug dokumentų lotynų kalba
iš vokiečių išleisto veikalo Livonisches Urkunden Buch (Livonijos
aktų knyga). Viename iš 1255 metų dokumentų, bylojančių apie kunigaikščio
Mindaugo Kalavijuočių ordinui dovanotas žemes, minimas ir kaimas
Maleysine. Lotyniškus pavadinimus Malesine, Malaisen, Maleysen
galima užtikti ir 1257, 1398, 1392 metų dokumentuose.
|
|
Pagarba
pedagogams
|
Utenos pagrindinėje mokykloje
susitikimai su buvusiais
pedagogais tapo prasminga tradicija
|
Utenos pagrindinės mokyklos pedagogų kolektyvas
puoselėja gražią tradiciją pagerbti žmonės, dirbusius šioje mokykloje
ir išėjusius į užtarnautą poilsį. Šiemet jau šeštus metus iš eilės
buvusiems pedagogams bei kitiems mokyklos darbuotojams surengta
susitikimo popietė, kurioje skambėjo muzika ir dainos, buvo pasakojama
apie mokyklos aktualijas ir dalijamasi prisiminimais.
|
|
Į savo
ateities kūrimą turi
įsitraukti visa Lietuva
Minint prelato Mykolo Krupavičiaus
gimimo 120-ąsias metines
Prof. Ona VOVERIENĖ
|
Kalvarijos klebonas
kun. Mykolas Krupavičius
1935 metais
|
Mylėk Viešpatį Dievą už viską labiau.
Artimą kaip pats save.
Tėvynę už save labiau.
Prel. M.Krupavičiaus
gyvenimo
credo
Juo ir prasideda knyga Prelatas Mykolas Krupavičius,
parengta Ados Urbonaitės, OSF, kuri buvo išleista 1985 metais pogrindžio
sąlygomis vos keliasdešimties egzempliorių tiražu. Ji buvo skirta
prelato Mykolo Krupavičiaus gimimo 100-osioms metinėms.
Šios knygos reikšmė Lietuvos istorijai ir prelato
M.Krupavičiaus atminimui išsaugoti buvo neįkainojama: šimtas metų
tai ta riba, kurią peržengęs mirtingas žmogus tampa nemirtingu,
amžinai išliksiančiu tautos atmintyje.
|
|
Sukilimo
žygdarbis neblėsta
|
Iš kairės: Sukilėlių sąjungos
valdybos narė Lina Dydienė,
Sąjungos pirmininkas Alfonsas
Žaldokas, jo pavaduotojas
Jonas Algirdas Antanaitis ir kiti
|
Šiemet sukanka 64 metai, kai lietuvių tauta stojo
į kovą su sovietiniu okupantu siekdama atkurti nepriklausomybę kaip
svarbiausią tautos egzistavimo sąlygą. Kai 1941m. birželio 14 d.
bolševikai pradėjo pirmąjį masinį lietuvių trėmimą į Sibirą, žmonės,
apimti siaubo, laukė karo kaip vienintelio išsigelbėjimo nuo teroro
ir tautos genocido. Vos prasidėjus Vokietijos ir Sovietų Sąjungos
karui, tauta žaibiškai susivienijo svarbiausiam tikslui išvyti
iš savo žemės pavergėjus. Buvo staigiai užimti strateginiai objektai
ryšių centrai, radijo stotis, elektrinės, vandentiekis, milicijos
būstinės ir kt. Kaunas išlaisvintas pusantros paros iki vokiečių
kariuomenės atėjimo. Sudaryta Laikinoji Vyriausybė, kuri paskelbė
Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo deklaraciją (kurios, deja, po šešiasdešimt
metų Seimas nedrįso pripažinti valstybės teisės aktu). Birželio
sukilimas vienas gražiausių Lietuvos istorijos puslapių, sugrąžinusių
tautai pasitikėjimą ir teikęs jėgų vėlesnėse pogrindžio kovose.
|
|
Vasaros
karščių išdaigos
Petras KATINAS
Kaip žinoma, dabar aukščiausioje Rusijos valdžioje,
stambiausiose valstybės kontroliuojamose naftos ir dujų kompanijose,
prezidentu tapus kadriniam KGB karininkui V.Putinui, ėmė vadovauti
ir jo kolegos iš čekistinių struktūrų. Apie tai puikiausiai žino
ir V.Putino bičiuliai Europoje, bet, atrodo, jiems nė motais, kad
šie KGB ir GRU specialistai, ilgus dešimtmečius griovę demokratines
valstybes, vogę jų valstybines paslaptis, dabar vadovauja savo revanšistinių
imperinių tikslų neslepiančiai didžiulei valstybei. Bet blogiausia,
jog rusų šnipais ir agentais perpildytos Lietuvos vadovai stengiasi
nepastebėti to pavojaus. Jeigu, pavyzdžiui, Lietuvos televizijoje
(LRT) pasirodo vienas kitas siužetas apie Rusijos šnipus ir agentus,
bemat LRT pradeda pulti pirmiausia ta pati leidinių grupė, įtraukdama
į tą puolimą netgi buvusį LRT vadovą Vaidotą Žuką.
|
|
Pergalės
ir praradimai
Įsibėgėjant vasarai, prasidėjo įvairios karštos
konferencijos, studijų savaitės, ypač tos, kurios susijusios su
mūsų išeivija, nes tada vienas kitas jų atstovas, sulinkęs nuo ligų
ir senatvės, gali aplankyti savo kraštą (jaunieji jau pamiršę tėvų
gimtinę ir tik formaliai dar vadinasi lietuviais). Štai Šiauliuose
ir Anykščiuose jau įvyko liberalios krypties Santaros-Šviesos
konferencija, kuri pritraukė daugokai svečių ir ja susidomėjusiųjų,
o Kaune bei Kulautuvoje įvyko vadinamųjų frontininkų (atstovaujančių
katalikiškai srovei) Į laisvę fondo studijų savaitė. Reikia tiesiai
pasakyti, kad pasaulėžiūros srityje liberalioji srovė Lietuvoje
įgauna vis didesnį pagreitį. Prasidėjusi dar pokarinėje Vokietijoje
tarp lietuvių pabėgėlių ir sustiprėjusi Amerikoje, gynusi dažnai
susitaikėlišką požiūrį į tarybinę Lietuvą, nepriklausomoje Lietuvoje
liberalioji srovė stipriai perima iniciatyvą visose srityse.
|
|
|