Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Gimtas kraštas
Kultūra
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Pasaulis
Pozicija
Teatras

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Kūryba turi būti nuoširdi

Bronius VERTELKA

Poetė Alma Karosaitė ir dainininkas Sigitas Stankūnas

Dailės galerija „Menų namai“ Panevėžyje pakvietė į vakarą – susitikimą su žinomais meno pasaulio žmonėmis – dainininku Sigitu Stankūnu ir poete Alma Karosaite. Kartu įvyko palangiškės Romos Tumosaitės darbų sakraline tema pristatymas. Kūrinių autorė parodos atidaryme nedalyvavo.

Prabilo daugiau nei dešimtmetį tylėjusi

Skambutis iš Panevėžio A.Karosaitę gerokai nustebino, kartu ir nepaprastai nudžiugino. Kvietimą atvykti į Panevėžį ir ten paskaityti savo kūrybos poetė priėmė nuoširdžiai. Tai buvo kaip ir vilnietės talento pripažinimas. Apie 1992 metus A.Karosaitė visas savo knygas sukrovė į maišus ir nunešė juos pas patikimą, pakankamai aukštas pareigas turėjusią kariškę. Daugiau šios moters buto slenksčio poetė nėra peržengusi. Pragyvenimui ji užsidirbo dėstydama muitinės departamento mokymo centre. Retai į rankas paimdavo rašiklį. Jeigų ką nors per tą laiką kūrė, tai tik savo malonumui. Tai buvo žinomos poetės protestas valdžiai, kuri menininkų visiškai nebevertino.

Didžiulį postūmį vėl atsidėti kūrybai A.Karosaitei padarė kvietimas atvykti į Aukštaitijos sostinę ir joje paskaityti savos poezijos. Panevėžyje ji supažindino į galeriją atėjusius žmones su savo naujausiomis eilėmis, jos sieloje gimusiomis prieš trejetą dienų ar savaitę. „Vėl noriu rašyti. Jeigu Dievas tau davė talentą, tai tu turi tinkamai jį realizuoti. Nereikia baimintis, kad tavo eilių neskaitys ar neįvertins jų premijomis“, – kalbėjo A.Karosaitė. Šiemet gražų savo gyvenimo jubiliejų atšventusi vilnietė sakė, jog jau turi parengusi rinkinį meilės tema. Kol kas jis dar slypi kompiuteryje. Rinkinyje bus apie šimtą eilėraščių.

Eilėraščiai – kaip vaikai

Žinomas dainininkas S.Stankūnas senokai puoselėjo mintį artimiau susipažinti su iš Biržų krašto kilusia ir Vilniuje gyvenančia poete. Maždaug prieš dešimt metų jis sukūrė penkias dainas, joms panaudojo A.Karosaitės tekstus. Visas jas dainininkas atliko vakaro-susitikimo metu galerijoje. Klausydamasi jų, viešnia iš Vilniaus prisipažino, jog kai kurias pati jau buvo primiršusi. Kartu poetė išsitarė, jog atvykus S.Stankūnas jai padainavo dainų, sukurtų jo pagal jos eiles. Tai girdėdama, ji negalėjusi sulaikyti ašarų.

Pati poetė artimai bendrauja su Miku Vaitkevičiumi. Kompozitorius jos tekstams yra parašęs apie pusšimtį dainų. Kūrybinė draugystė tarp jų užsimezgė netikėtai. Tuometės komunalinio ūkio ministerijos salėje vyko saviveiklinių kolektyvų darbo aptarimas ir įvertinimas. Renginio metu M.Vaitkevičius žiuri dalyvavusią poetę paprašė, kad ji paskaitytų savo kūrybos. Pirmasis išgirstas A.Karosaitės eilėraštis savo nuoširdumu nustebino kompozitorių. Panaudojęs šį tekstą, jis sukūrė ir dainą.

„Esu laiminga, kad vėl girdžiu savo eiles, kurių jau pati nebedeklamuoju, o čia galiu klausytis. Esu itin dėkinga Sigitui, kuris sugebėjo išlaikyti tekstų autentiką“, – džiaugėsi Lietuvos rašytojų sąjungos narė. Dainininkas S.Stankūnas viešniai dovanojo garso kasetę su dainomis jos žodžiams.

Prisiminė į Amžinybę išėjusią poetę

Vakaras-susitikimas galerijoje vyko ne pagal iš anksto parengtą scenarijų. S.Stankūnas papasakojo apie pirmąją savo parašytą dainą. Į panevėžiečio rankas tada pateko eilėraštis, bet jis nežinojo, kas jo autorius. Kreipęsis į poetę Anastaziją Sučylienę iš jos išgirdo: „Tai tikriausiai Elenutės“. Būdama itin kukli, E.Mezginaitė ne iš karto prisipažino, jog tai – jos kūrinėlis.

Talentingąją poetę iš Panevėžio gerai pažinojo A.Karosaitė. Kartą su kolegomis ji vyko į Rokiškį, kur turėjo būti pažymėtas Alfonso Keliuočio 80-metis. Almai teko redaguoti jo kūrinį „Klajūnė liepsnelė“. Rokiškyje ji sutiko ir E.Mezginaitę. Ši prisipažino, jog A.Keliuotis buvo jos mokytojas. „Tai buvo labai stipri, talentinga poetė“, – atsiliepė vilnietė apie E.Mezginaitę, kurios gyvenimo siūlas šiemet nutrūko tragiškomis aplinkybėmis ir nelauktai.

Dainininkas ir poetė it susitarę teigė, jog kūryba turi būti nuoširdi. S.Stankūnas sakė, jog kuriant dainą, turi būti stiprus jos tekstas. „Geras eilėraštis gali būti tik tada, kai jį skaitant nugara bėgioja skruzdėlytės“, – dainininkui ir kompozitoriui antrino poetė. Anot jos, reikia rašyti ne bet kaip, kaip dažnai dabar daroma, bet taip, kaip kūrė S.Jeseninas, mėlynakis rusų poezijos karalius.

Panevėžys

Autoriaus nuotrauka

© 2005 "XXI amžius"