|
Vasaros karščių išdaigos
Petras KATINAS
Kaip žinoma, dabar aukščiausioje Rusijos valdžioje, stambiausiose valstybės kontroliuojamose naftos ir dujų kompanijose, prezidentu tapus kadriniam KGB karininkui V.Putinui, ėmė vadovauti ir jo kolegos iš čekistinių struktūrų. Apie tai puikiausiai žino ir V.Putino bičiuliai Europoje, bet, atrodo, jiems nė motais, kad šie KGB ir GRU specialistai, ilgus dešimtmečius griovę demokratines valstybes, vogę jų valstybines paslaptis, dabar vadovauja savo revanšistinių imperinių tikslų neslepiančiai didžiulei valstybei. Bet blogiausia, jog rusų šnipais ir agentais perpildytos Lietuvos vadovai stengiasi nepastebėti to pavojaus. Jeigu, pavyzdžiui, Lietuvos televizijoje (LRT) pasirodo vienas kitas siužetas apie Rusijos šnipus ir agentus, bemat LRT pradeda pulti pirmiausia ta pati leidinių grupė, įtraukdama į tą puolimą netgi buvusį LRT vadovą Vaidotą Žuką. Pastarasis, tarsi kokio bulvarinio skaitalo autorius, užsipuola LTV žinių vedėją R.Miliūtę ir kitus LRT žurnalistus, kurie jau seniai neįtinka kairiosios koalicijos valdžiai. Užtat netgi atvirai Lietuvos nepriklausomybę niekinanti rusiška spauda mėgsta cituoti to paties V.Žuko redaguojamą savaitraštį Laikas. O Premjeras ir jo aplinka netgi labai įsižeidžia, jeigu kas nors prabyla apie didžiojo kaimyno agresyvias užmačias, vadina tokius įspėjimus rusofobija ir pan. Apie tai drįsta užsiminti tiktai Tėvynės sąjunga ir politologai, kurie jau tapo kairiųjų valdžios liaudies priešais. Keisčiausia, kad apie KGB užmačias Lietuvos atžvilgiu prakalbo buvęs ūkio ministras V.Uspaskichas, paskelbęs, jog jis buvo nuverstas KGB pastangomis ir pinigais. Jo nupirkti laikraščiai jau paskelbė kažkokį dokumentą, kuriame esą KGB agentai iš Lietuvos Dujotekanos bendrovės ir Lenkijos kompanijos Petro Baltic sudarė suokalbį nuversti V.Uspaskichą. Esą už tai, kad jis siekęs rinkos konkurencingumo, sureguliuoti gamtinių dujų verslą, demonopolizuoti dujų transportavimą. Pasirodo, V.Uspaskichas yra Rusijos monopolijų priešas ir didis Lietuvos patriotas. Toks oligarcho demaršas paskelbiant apie KGB intrigas turi tikslą ne tik iškelti savo asmenį, bet ir netiesiogiai pakišti premjerą A.Brazauską, kuris beveik atvirai Mažeikių naftą rengiasi atiduoti Gazprom ir Lukoil. Kaip neseniai pabrėžė palankumu Tėvynės sąjungai ir visiems dešiniesiems nepasižyminti žinoma žurnalistė Rūta Grinevičiūtė, Lietuva turi vienvaldį lyderį A.Brazauską ir socialdemokratus, kurių rinkimų finansinės ataskaitos rodo Lukoil nenuilstamą dėmesį ir investicijas į šią partiją. Aišku, Lukoil tiktai vykdo Kremliaus planą, kuris paskelbtas beveik oficialiai: visokiais būdais, taip pat finansiškai, remti Maskvai palankias partijas ir politikus, jų pagalba perimti visų artimojo užsienio svarbiausių strateginių ekonomikos objektų kontrolę. Tuo pačiu tų kaimynų nepriklausomybė liks tiktai simbolinė.
Aišku, A.Brazausko Vyriausybės pagrindinis tikslas dar likusio valstybės turto išpardavimas. Pirmiausia, žinoma, rusams, o kas liks, pasidalys grupė draugų. Pirmiausia pasidalys tie, kurių lojalumu ir ištikimybe Maskva neabejoja. Ir kodėl gi nesidalyti, jeigu kad ir kokias kiaulystes krėstum, vis tiek iš balos išlipsi sausas. Tai dar kartą įrodė laikinosios Seimo komisijos, vadovaujamos socialliberalo V.Karbauskio, neva tyrusios SAPARD lėšų skirstymą, neveiksnumą. Į tą skandalą buvo įsivėlę tas pats V.Uspaskichas, Seimo vicepirmininkas valstietis A.Pekeliūnas ir nušalintojo prezidento R.Pakso finansuotojas Kauno grūdų bosas T.Barštys. V.Karbauskio komisija aiškiai parodė, kad valdančioji dauguma, praradusi bet kokį saiką, savų skriausti neleis. Už SAPARD lėšų grobėjus pasisakė ne tik tos komisijos pirmininkas socialliberalas V.Karbauskis, bet ypač uoliai stengėsi darbietė L.Graužinienė ir paksininkas R.Ačas. Taigi visiškai aišku, kas gina parlamentarus, sumaišiusius privačius ir viešuosius interesus. Keistas teiginys tas privačių ir viešųjų interesų supainiojimas. Juk kur kas paprasčiau ir suprantamiau būtų pasakyti tiesiai valstybės ir ES fondų pinigų grobikai. Bet šiuo metu ir artimiausiojoje ateityje, kol valdžioje sėdės nepakeičiamasis Premjeras, jokių pokyčių šioje srityje nebus. Visų pirma todėl, kad Maskva investavo pakankamai daug į Lietuvos raudonuosius, kad ir kaip jie vadintųsi socialdemokratais, valstiečiais, darbiečiais, socialliberalais ar liberaldemokratais.
Vien faktas, kad socialdemokratai, valstiečiai, opozicija save vadinantys paksininkai mūru stojo už į Karaliaučių vykusią nežinia kokiu tikslu žemės ūkio ministrę, labai daug ką pasako. Štai socialdemokratų frakcijos seniūnas J.Olekas, matyt, atgailaudamas už tai, kad vienu metu drįso suabejoti partijos vado vienvaldyste ir visagalybe, pareiškė, jog K.Prunskienė, nuvykusi aplankyti savo draugų, konkrečiai, Karaliaučiaus gubernatoriaus ir dar kitų nepaminėtų, atlydėjusių Rusijos prezidentą V.Putiną, padarė gerą darbą Lietuvai. O Prezidentas ir užsienio reikalų ministras neva tik blogina santykius su Maskva, ko, K.Prunskienės ir J.Oleko nuomone, daryti jokiu būdu nevalia. Ir nieko nesakoma, kad Rusija elgiasi su Lietuva ne tik kaip su kolonija, bet ir kaip su nuosava gubernija. J.Olekas, kaip ir buvęs Seimo narys V.Andriukaitis, retsykiais dedasi neva Lietuvos patriotais, reklamuojasi tremtiniais, tačiau tokios ištikimybės Kremliui nedemonstruoja netgi neišsižadėję principų aukšto rango nomenklatūrininkai. Nieko stebėtina, kai irgi Karaliaučiaus jubiliejų šventęs Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, didis marksizmo-leninizmo mokslų žinovas J.Karosas dėsto, kad K.Prunskienė, lankydamasi Karaliaučiuje pas draugus rusus, nepadarė Lietuvai jokios žalos. Bet keista, jog tremtinys J.Olekas kaltina Prezidentą ir užsienio reikalų ministrą pasikarščiavus, kad jie pasmerkė valstietę už išvyką. O visiems žinoma leidinių grupė iškoneveikė Seimo narę Tėvynės sąjungos atstovę Rasą Juknevičienę už tai, kad ji išdrįso garsiai pasakyti tai, ką žino kiekvienas, dar nepraradęs nuovokos. Tai yra, kad rusų kunigaikštiene paskelbta K.Prunskienė vykdo svetimos valstybės užsienio politiką, tuo pačiu pažeidusi Prezidento konstitucines teises. Ta pati leidinių grupė, be K.Prunskienės gynimo ir V.Uspaskicho pašlovinimų, skleidžia vis naujas sankcijas. Vilniaus teisme nagrinėjant bylą dėl Respublikos boso antisemitinių publikacijų, paskelbė niekur negirdėto garsaus Lenkijos visuomenės veikėju pavadinto kažkokio Kazimiro Abramskio knygiūkštės Tikras kapitalas ištraukas. Jose skelbiama, kad kone visi Lenkijos Solidarumo vadovai ir ideologai, kurių pastangomis žlugo komunistinis režimas
buvo žydai! Kaip gi čia neprisiminsi mūsų demagogų ir nepriklausomybės priešų skelbtų teiginių, kad profesorius Vytautas Landsbergis irgi žydas ar geriausiu atveju vokietis. Kaip matome, ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje užsimaskavę čekistai visada skleidžia panašias antis. Kam tai naudinga? Ogi pirmiausia, siekiant sujaukti politiškai neišprususių žmonių protus, valant kelią tokiems populistams kaip Lietuvoje brazauskams, prunskienėms, pekeliūnams, ačams, paksams, uspaskichams, muntianams ir kitiems tikriems lietuviams, o Lenkijoje irgi panašiems politiniams avantiūristams, neslepiantiems savo meilės Maskvai, kaip Savigynos lyderis Andžejus Leperis ir kiti.
Be to, tie visi skandalai dėl V.Uspaskicho, sostinės mero A.Zuoko labiausiai naudingi prityrusiems intrigų meistrams socialdemokratų valdovams, jų giminėms ir statytiniams. Visuomenė, įaudrinta tokių skandalų, nekreips dėmesio į užkulisinius Premjero ir jo kišeninės Vyriausybės triukus, pirmiausia dar labiau padidinant Lietuvos energetinę priklausomybę nuo mums draugiškos Rusijos. Antra vertus, atėjusiems amžiams valdyti socdemams verkiant reikalingi pinigai būsimiesiems rinkimams. Nors jie nuolat demonstruoja savo ištikimybę buvusiems šeimininkams, tačiau dar nežinia, ar Kremlius nepasirinks dar nuolankesnių liokajų. O kad tokių esama, rodo K.Prunskienės pavyzdys.
Taigi pasirinkimas pakankamai didelis. Pagaliau Maskvos požiūrį į vadinamąsias naujas nepriklausomas valstybes išreiškė vienas pagrindinių Kremliaus ideologų Sergejus Karaganovas laikraštyje Rossijskaja gazeta: Esu įsitikinęs, jog didžiausia pastarojo laikotarpio klaida buvo nepriklausomų valstybių statuso suteikimas buvusioms kolonijoms ir atsiskyrusioms teritorijoms, kurios taip ir nesugebėjo tapti tikromis valstybėmis, suteikiančiomis minimalias teisių garantijas savo žmonėms bei efektyvų ekonominį vystymąsi. Užtat jos tapo įvairių kruvinų konfliktų, terorizmo, aplinkos apsaugos degradacijos ir kitų nelaimių šaltiniais. Tai kodėl gi Maskva taip įsismagino spausdama ir niekindama kaimynus, ypač Baltijos šalis? Tai yra todėl, kad Rusija jaučia turinti ištikimų sąjungininkų savo imperiniams planams įgyvendinti. Pirmiausia Prancūzijoje ir iš dalies Vokietijoje. Šitai ypač išryškėjo per trijų lyderių V.Putino, Ž.Širako ir G.Šrioderio spaudos konferenciją, po jų susitikimo Karaliaučiaus kurorte Svetlogorske. Prancūzijos prezidentas Ž.Širakas, paklaustas, kaip jis vertina tą faktą, kad į Karaliaučiaus jubiliejaus minėjimo iškilmes nebuvo pakviesti artimiausių srities kaimynių Lietuvos ir Lenkijos prezidentai, prapliupo įžeidžiamais žodžiais prieš to paklaususį žurnalistą ir pabrėžė, jog Svetlogorsko susitikimas buvo tik jų trijų V.Putino, Ž.Širako ir G.Šrioderio reikalas ir beveik pakartojo savo garsiąją frazę, kad Lietuvai ir Lenkijai geriau patylėti.
Negalima neatkreipti dėmesio į tai, kad nuo kitų metų Rusijos prezidentas V.Putinas perima pirmininkavimą Didžiajam aštuonetui. Apie tai, kas bus svarbiausiu Rusijos prioritetu jai pirmininkaujant Didžiajam aštuonetui, išdėstė pats V.Putinas. Mano pagrindinis uždavinys pirmininkaujant Didžiajam aštuonetui bus pagalba demokratijai buvusios SSRS teritorijose. Mes neturime leisti, kad posovietinė erdvė taptų varžymosi lauku dėl įtakos, o padėti posovietinėje erdvėje atsiradusioms šalims kurti demokratiją ir vystyti ekonomiką. Viešpatie, apsaugok nuo tokio padėjimo! O ypač kai tos demokratijos mokys V.Putinas su Ž.Širaku. Trečią Kremliaus bičiulį Vokietijos kanclerį G.Šrioderį galima jau nurašyti. Nes tik stebuklas gali išgelbėti jį nuo pralaimėjimo būsimuosiuose Vokietijos Bundestago rinkimuose.
Bet svarbiausia ne tai. K.Prunskienės įžūlumas pasiskelbiant vienintele, turinčia didžiulę diplomatinę patirtį, yra ne tik šios moteriškės, įsijautusios į rusų kunigaikštienės vaidmenį, akibrokštas. Ji ir tie, kas ją tampo už virvučių, puikiai žino, kad kunigaikštienė turi įtakingų užtarėjų Lietuvoje. Štai NATO reikalais besirūpinantis Seimo narys V.Stankievičius ir jo kolega A.Paleckis dėsto, jog reikia nutylėti visus Maskvos įžeidinėjimus, neatsiliepti į grubiausius išpuolius. Mat, pasak V.Stankievičiaus, jeigu NATO sėkmingai bendradarbiauja su Rusija, tai Lietuva privalo dėti visas pastangas draugystei su Maskva stiprinti. Todėl K.Prunskienės smerkimas yra neleistinas.
© 2005 "XXI amžius"
|