| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
Liuksemburgas gelbėja ES Konstituciją Petras KATINAS
Nepaisant referendumų dėl ES Konstitucijos pralaimėjimo Prancūzijoje ir Nyderlanduose, Liuksemburgo vyriausybė nusprendė vis tiek tuo klausimu surengti referendumą. Ir neatidėti vėlesniam laikui ar užšaldyti, kaip tai padarė kai kurios ES valstybės. Liuksemburgo premjeras Žanas Klodas Junkeras, vienas aktyviausių ES Konstitucijos priėmimo šalininkų, buvo pareiškęs, kad jo vyriausybė atsistatydins, jeigu šalies gyventojai liepos 10-osios referendume nepritars ES Konstitucijai. Daugelis politikos specialistų prieš referendumą Liuksemburge jau iš anksto paskelbė nuosprendį, kurį galima suformuluoti taip: jeigu liuksemburgiečiai nepritars ES Konstitucijai, tai ją bus galima paskelbti ne tiktai mirusia, bet ir palaidota. Turtingojo Liuksemburgo gyventojai sekmadienį vykusiame referendume vis dėlto pasisakė už ES Konstituciją ir, pasak daugelio Europos politikos apžvalgininkų, įkvėpė gyvybę Europos Konstitucijai. Ir visai nesvarbu, jog daugelis Liuksemburgą vadina nykštukine valstybe (čia balsavimo teisę turi 230 tūkst. gyventojų), tačiau šios valstybės įtaka Europoje pakankamai didelė. Taigi praėjusį sekmadienį 56 proc. Liuksemburgo rinkėjų balsavo už ES Konstituciją. Tokie referendumo rezultatai vertinami ir kaip asmeninė populiaraus Liuksemburgo premjero Ž.K.Junkero pergalė. Pastarasis, prieš perleisdamas pirmininkavimą ES Didžiosios Britanijos premjerui Toniui Bleirui, negailėjo karčių žodžių Prancūzijos prezidentui Ž.Širakui, kurio nerealūs išskirtinių sąlygų Prancūzijai reikalavimai faktiškai sužlugdė paskutinįjį ES šalių viršūnių susitikimą. Pagal Liuksemburgo įstatymus, balsavimas yra privalomas. Tačiau šios šalies gyventojai jau nuo seno garsėja kaip didžiausi ES entuziastai. Pasak vieno iš premjero Ž.K.Junkero aplinkos žmonių, liuksemburgiečiai davė aiškų signalą Europai, kaip ji privalo elgtis. Maža valstybė įrodė Europai, kad ji yra didi tauta, - pareiškė premjeras Ž.K.Junkeras. Daugelis europiečių ne tik baiminasi, kad ES Konstitucija pažeis jų šalių nepriklausomybę, nacionalinį orumą, užtvindys pigia darbo jėga iš pokomunistinės Rytų ir Vidurio Europos, bet ir vis augančio nepasitikėjimo bendrąja valiuta euru. Nepasitikėjimą lemia ne tiktai euro kurso kritimas JAV dolerio atžvilgiu, bet ir tai, kad padirbtų euro banknotų lavina tiesiog užtvindė Europą. Žmonės, daug keliaujantys po Europos Sąjungos, ypač senąsias valstybes verslo ar kitais reikalais, pagaliau šimtai tūkstančių turistų pastebėjo keistą reiškinį. Parduotuvių, restoranų, kavinių savininkai ir kasininkai labai nenoriai priima 200 eurų banknotus, ypač jeigu pirkinys siekia 10-20 eurų. Jie nepasitiki netgi kasose esančiais banknotų tikrinimo aparatais, nes padirbėjų meistriškumas pasiekė labai aukštą lygį. Apie ES šalių, tokių kaip Prancūzijos ir Vokietijos, provinciją net nėra ko kalbėti. Ypač turguose, kur ūkininkai pardavinėja savo daržoves ir vaisius, nenori imti netgi dešimties eurų banknotų ir mandagiai paprašo mokėti monetomis. Įvedant bendrąją Europos Sąjungos valiutą eurą buvo reklamuojama, kad eurų banknotų apsauga turi superapsaugą ir jų padirbti praktiškai neįmanoma. Tačiau jau tada žymūs pasaulio bankų specialistai iš JAV ir Europos, išvydę pirmuosius euro banknotus, buvo nusivylę ir įspėjo Europos banko atstovus, kad eurų apsauga nepatikima. Vieno JAV didelio banko specialistas banknotų klastojimo klausimu taip ir pasakė: Bijau, kad padirbtų eurų bus labai daug. Deja, taip ir atsitiko. Europos pinigų padirbinėtojai, šiandien naudodamiesi moderniausiomis technologijomis, sugeba padirbti ne tik vandens ženklus euro banknotuose, bet ir reljefo elementus. Europos žiniasklaida ir interneto leidiniai pastaraisiais metais tiesiog papildyti pranešimais apie daugybę padirbtų eurų. Juos išmeta ne tik bankomatai, bet dažnai ir nedideli bankai. Kaip teigė Europos policijos agentūros direktorius Jurgenas Štorbekas, padirbti euro banknotai yra pačios aukščiausios klasės, o masteliai tokie didžiuliai, jog gresia visos Europos ekonominės sistemos stabilumui. Padirbinėtojų meistriškumas pasiekė tokį lygį, kad jų produkciją nuo tikrų eurų gali atskirti tik labai aukštos klasės profesionalai, kurie žino užslaptintus tikrųjų euro banknotų požymius. Kaip teigia Vokiečių bangos radijo ekonomikos apžvalgininkai, standartinė agentūra, kurią turi parduotuvės, jau nesugeba įžiūrėti klastočių. Vokiečių banga taip pat pažymi, kad aukščiausios klasės pagrindiniai eurų padirbinėtojai jau sučiupti Lenkijoje, Bulgarijoje ir Lietuvoje. Iš viso, kaip skelbiama, jau išimta iš apyvartos keli šimtai milijonų padirbtų euro banknotų. Centrinio Europos banko vadovai ramindami visuomenę teigia, kad netrukus euro banknotuose bus įvesti papildomi apsaugos elementai. Tačiau tokie banknotai pasirodys geriausiu atveju tiktai 2007-2008 metais. O pagrindinė euro kupiūrų masė bus pakeista tiktai 2010 metais. Be šios nelaimės, eurui kyla ir kiti pavojai. Sparčiai sauga eurą įsivedusių šalių, jau nekalbant apie būsimąsias euro zonos nares, gyventojų nepasitikėjimas bendrąja Europos valiuta. Visų pirma dėl vis augančių pirmojo būtinumo prekių kainų. Kaip praneša Italijos žiniasklaida, jau kai kuriuose Italijos didžiuosiuose prekybos centruose galima atsiskaityti ne tik eurais, bet ir liromis. Todėl, anot vieno britų dienraščio, kalbant bokso terminais, eurą ištiko nokdaunas, ir klausiama, ar dar ilgai truks iki nokauto
© 2005 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |