Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Laikas ir žmonės
Literatūra

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Vatikano biudžetas išvengė deficito

Mindaugas BUIKA

Šventojo Sosto Ekonominių reikalų prefektūros vadovas kardinolas Serdžijus Sebastianis

Liepos pirmoje pusėje tradiciškai skelbiama Vatikano konsoliduota finansų ataskaita už praėjusius finansinius metus šiemet pradžiugino tuo, kad po trejų deficitinių metų Šventojo Sosto biudžetas vėl tapo perteklinis. Taip pat buvo pranešta, kad pernai padidėjo Bažnyčios kanonų numatyti pasaulio diecezijų įnašai Romos Kurijos dikasterijoms išlaikyti, tačiau pasaulio tikinčiųjų aukos Šventojo Tėvo labdaros veiklai šiek tiek sumažėjo. 2004 finansiniais metais perteklių taip pat pasiekė atskirai skaičiuojamas Vatikano miesto valstybės savivaldos biudžetas, kuris 2003-iaisiais buvo deficitinis.

Svarbi Romos Kurijos institucinė veikla

Žiniasklaidai pristatytoje Šventojo Sosto Ekonominių reikalų prefektūros vadovo kardinolo Serdžijaus Sebastianio ataskaitoje teigiama, kad 2004 finansiniais metais Šventojo Sosto biudžeto perteklius pasiekė tris milijonus eurų (3,67 mln. dolerių pagal liepos 11 dienos valiutų santykį) perteklių. Praėjusiais metais biudžeto pajamos buvo lygios 205,6 mln. eurų, o išlaidos – 202,6 mln. eurų. (Palyginimui galima nurodyti, kad 2003 metais Šventojo Sosto biudžeto pajamos buvę 203 mln. eurų, o išlaidos – 213 mln. eurų, todėl jis turėjo apie dešimt milijonų eurų deficitą.)

Tarp kitų finansinės padėties pagerėjimo priežasčių, kardinolas S.Sebastianis bei Šventojo Sosto vyriausiasis buhalteris Paolas Trombeta nurodė dolerio vertės stabilizaciją euro atžvilgiu. Mat Vatikano pajamos bei didžioji dalis aukų gaunamos doleriais, tuo tarpu išlaidos skaičiuojamos eurais. 2003 metais dolerio vertė euro atžvilgiu nukrito net 20 proc., pernai – tik 6,6 proc., ir tai leido išgryninti biudžeto išlyginimą, nes padidėjo pajamos ir Šventojo Sosto turimų finansinių atsargų investicijos. Kadangi šiemet dolerio vertė euro atžvilgiu pradėjo kilti, tai galima tikėtis, kad šiuo atžvilgiu Vatikano finansinė padėtis turėtų toliau gerėti ar bent likti stabili, išvengiant nepageidaujamo deficito.

Skatinant Katalikų Bažnyčios finansinės veiklos skaidrumą, taip pat vietinių bažnytinių struktūrų ir vienuolijų dosnumą paremti Šventajam Sostui ir Popiežiui atsakinguose ir visuotinai svarbiuose darbuose, Vatikane konsoliduota finansinė ataskaita pradėta viešai skelbti praėjusio XX amžiaus devintojo dešimtmečio pradžioje. Už šių duomenų pateikimą atsakingas ekonominių reikalų prefektas kardinolas S. Sebastianis savo ataskaitinį pranešimą suskaidė į keturias kategorijas, – institucinė veikla, finansinė veikla, padėtis nekilnojamo turto sektoriuje ir su Vatikanu susijusios žiniasklaidos priemonių veikla, – kuriose geriausiai išryškinamas pajamų ir išlaidų santykis.

Be abejo, Šventojo Sosto institucinė veikla yra didžiausia bei svarbiausia, reikalaujanti atitinkamų išlaidų. Romos Kurijos dikasterijų tinklą sudaro Valstybinis sekretoriatas (du sektoriai), devynios kongregacijos, vienuolika popiežiškųjų tarybų, trys bažnytiniai tribunolai, Vyskupų Sinodo generalinis sekretoriatas, Apaštalinė kanceliarija, Šventojo Sosto paveldo administracija, dvi prefektūros (ekonominių reikalų ir Popiežiaus namų), Liturginių celebracijų bei kitos tarnybos, taip pat šešios popiežiškosios akademijos. Visos šios institucijos pajamų negauna, o jų veiklai užtikrinti reikalingos tam tikos išlaidos. Tos lėšos skiriamos atsižvelgiant į tą didelę paramą, kurią Vatikano institucijos suteikia „Šventajam Tėvui, jo, kaip Visuotinio Ganytojo, misijoje“. Prie šio sektoriaus išlaidų taip pat reikia priskirti lėšas, kurios nukreipiamos Vatikano 127 diplomatinėms atstovybėms (nunciatūroms) išlaikyti.

Padidėjo pasaulio diecezijų įnašas

Kardinolas S.Sebastianis savo pranešime priminė Kanonų teisės kodekso 1271 kanoną, kuriame pasaulio vyskupijų ordinarai kviečiami savanoriškai pagal galimybes diecezijos bendruomenės lėšomis prisidėti prie svarbiųjų Šventojo Sosto institucijų veiklos palaikymo. Čia situacija panaši į 1263 kanono nurodymą parapijoms remti vyskupijos kurijos veiklą. Kardinolas S.Sebastianis sakė, kad įnašai iš pasaulio vyskupijų pernai padidėjo 8,2 proc. pasiekdami 27,2 milijono dolerių. Šiuo atžvilgiu tradiciškai dosniausios yra ekonomiškai stiprios Jungtinių Valstijų ir Vokietijos diecezijos, tačiau Šventasis Sostas džiaugiasi kiekviena, kad ir nedidele geranoriška parama.

Prie Romos Kurijos dikasterijų išlaikymo prisideda ne tik vyskupų konferencijos, diecezijos, bet ir katalikų vienuolijos, bendruomenės, organizacijos bei kitos vietinės bažnytinės struktūros. Finansinėje ataskaitoje nurodoma, kad bendra visų šių įnašų apimtis 2004 metais siekė 73,4 mln. eurų, kai 2003 metais – 73,3 mln. eurų. Taigi iš esmės visų įnašų apimtis liko panaši, ypač žinant šiokį tokį dolerio vertės kritimą euro atžvilgiu. Tuo tarpu institucinio sektoriaus išlaidos padidėjo nuo 99,4 mln. eurų 2003 metais iki 101,6 mln. eurų praėjusiais 2004 metais.

Kardinolas S.Sebastianis paaiškino, kad šį institucinių išlaidų padidėjimą nulėmė tas faktas, jog nuo 2004 metų pradžios Šventojo Sosto darbuotojų atlyginimai buvo padidinti 9 proc. Šiuo metu Romos Kurijos institucijose iš viso dirba 2663 žmonės, iš kurių 759 dvasininkai, 346 vienuolijų nariai ir narės bei 1558 pasauliečiai. Be to, yra 1429 dėl amžiaus atsistatydinę asmenys, kuriems Vatikane yra mokamos pensijos. Kita vertus, finansinėje ataskaitoje nurodoma, kad išlaidos popiežiškosioms diplomatinėms atstovybėms pernai šiek tiek sumažėjo, nes naujų nunciatūrų įkurta nebuvo. Tačiau Šventojo Sosto institucinio sektoriaus deficitas 2004 metais išaugo iki 23,2 mln. eurų, palyginti su maždaug 19,7 mln. eurų deficitu, buvusiu 2003 metais. Taigi vietinių Bažnyčių dosnumas Romos Kurijos svarbiųjų struktūrų paramai ir toliau bus reikalingas.

Kalbant apie pasaulio tikinčiųjų aukas Šventajam Tėvui atskirai paminėtini vadinamieji „Petro skatikai“, kaip bendruomenių įnašai, gauti per įvairias akcijas bei parapijose skelbiamas rinkliavas, – pavyzdžiui, per apaštalų šventųjų Petro ir Pauliaus liturginę šventę, – kurie siunčiami tiesiogiai Popiežiui ir neįtraukiami į bendrąją Vatikano finansų ataskaitą. Šias paaukotas lėšas Šventasis Tėvas savo nuožiūra skiria labdarai: paremti tų pasaulio regionų gyventojams, kurie nukenčia nuo stichinių nelaimių, karinių konfliktų, AIDS bei kitų epidemijų. Popiežius taip pat gali skirti lėšų vietinei Bažnyčiai, atsidūrusiai sunkioje padėtyje, kad būtų išsaugota jos egzistencija. 2004 finansiniais metais Šventąjį Tėvą pasiekė 51,7 mln. dolerių suaukotų „Petro skatikų“, ir tai buvo 7,4 proc. mažiau nei 2003 metais, kai surinkta 55,8 mln. dolerių „Petro skatikų“.

Vatikano investicijos – silpnoji biudžeto dalis

Pastarosios rinkliavos tradicija yra labai sena ir siekia VIII amžių, kai atsivertę į krikščionybę Britanijos salų gyventojai kaip vienybės su Romos vyskupu ženklą nusprendė reguliariai jam siųsti piniginius įnašus. Per pastaruosius kelerius metus tikinčiųjų įnašai Popiežiaus labdaringai veiklai nuolat didėjo ir tik praėjusiais 2004 metais netikėtai buvo sulaužyta ši tradicija, nors neatrodo, jog katalikai būtų tapę skurdesni.

Taip pat atskirą biudžetinę sąmatą turi Vatikano miesto valstybės savivalda, kuri pajamas gauna iš mažiausios pasaulio valstybės teritorijoje veikiančio prekybos centro, vaistinių, muziejų bei pašto ženklų leidybos. Išlaidos daugiausia administracinės, įskaitant policijos tarnybą, ugniagesių pajėgas, remonto darbus ir pan. Vatikano miesto valstybės savivaldoje dirba 1560 asmenų, yra 878 pensininkai. Savivaldos biudžetas 2004 finansiniais metais taip pat vėl tapo perteklinis – pajamos viršijo išlaidas 5,3 mln. eurų – tuo tarpu 2003-ieji buvo baigti su 8,8 mln. eurų deficitu.

Toje kardinolo S.Sebastianio ataskaitos dalyje, kur kalbama apie Šventojo Sosto finansinę veiklą, nurodyta, kad Paveldo administracijos disponuojamų lėšų investicijos 2004 metais davė 6,1 mln. eurų pelną. Tai yra žymus pagerėjimas, nes ankstesniais 2003 metais finansinės investicijos buvo nuostolingos – neigiamas rezultatas siekė 11,6 mln. eurų. Kardinolas S.Sebastianis pristatydamas biudžeto ataskaitą paaiškino, kad iš Vatikano paveldėtų lėšų – tai daugiausia Italijos valstybės išmokėtos kompensacijos už Popiežiaus valdytų šalies sričių praradimą po šalies suvienijimo XIX a. antrojoje pusėje – apie 80 proc. investuojama į vyriausybines obligacijas, kurios yra „saugesnės ir mažiau rizikingos“, ir tik apie 20 proc. – į akcijas biržoje. Šiose investicijose stengiamasi pasiekti, kad jos visiškai atitiktų etinius reikalavimus, sakė kardinolas S.Sebastianis.

Vis dėlto tenka pastebėti, kad finansų rinkoje Šventajam Sostui pastaruoju metu nelabai sekasi. Finansinėje ataskaitoje nurodoma, kad dėl valiutų svyravimų 2004 metais buvo prarasta apie 15 mln. eurų (18 mln. dolerių). Tiesa, šiuo atžvilgiu pernai pasiektas tam tikras pagerėjimas, nes 2003 metais finansų rinkose Vatikanas buvo turėjęs netgi 35,8 mln. eurų (42,8 mln. dolerių) nuostolį. Šį praradimą atsvėrė pajamos, gautos iš Vatikano turimos gausaus nekilnojamojo turto nuomos, kurių pelnas 2004 metais siekė beveik 25 mln. eurų ir buvo šiek tiek didesnis už 2003 metais gautą pelną (22,4 mln. eurų). Finansinėje ataskaitoje nurodoma, kad nekilnojamojo turto išlaikymas ir remontas 2004 metais Šventajam Sostui kainavo 28,3 mln. eurų, o pajamos iš nuomos siekė beveik 53 mln. eurų.

Kardinolai siūlo ieškoti fundacijų žiniasklaidai

Pagaliau paskutinėje, ketvirtoje Šventojo Sosto ataskaitos dalyje kalbama apie finansinę situaciją žiniasklaidos sektoriuje. Šis sektorius apima garsųjį Vatikano radiją, televizijos centrą, keliomis kalbomis publikuojamą laikraštį „L’Osservatore Romano“, taip pat Vatikano leidyklos veiklą. 2004 metais žiniasklaidos sektoriaus deficitas pasiekė 4,3 mln. eurų ir buvo beveik trimis milijonais didesnis už turėtą ankstesniais metais. Taip atsitiko todėl, kad žiniasklaidos sektoriaus išlaidos per metus išaugo nuo 41,9 mln. iki 45,2 mln. eurų, tuo tarpu pajamos liko nepakitusios ir siekė apie 40 mln. eurų.

Pastebėtina, kad į žiniasklaidos sektoriaus pajamas įtraukiamos tam tikros subsidijos „išlaidžiajam“ Vatikano radijui, gautos iš Vatikano miesto valstybės savivaldos biudžeto. Ši parama kasmet buvo teikiama popiežiaus Jono Pauliaus II nurodymu dėl radijo svarbios informacinės tarnybos pranešant apie Šventojo Tėvo ir Visuotinės Bažnyčios veiklą ir mokymą. Vatikano radijuje, transliuojančiame programas 47 kalbomis, yra daugiau kaip 400 etatinių darbuotojų ir jo kasmetinės išlaidos atlyginimams išmokėti bei technologinėms inovacijoms siekia 25 mln. eurų. Kadangi Vatikano radijas reklamos transliavimu neužsiima, tai jo dideles išlaidas beveik visiškai turi padengti Šventasis Sostas.

Prieš perduodant Vatikano finansų ataskaitą Benediktui XVI patvirtinti, ją kaip visuomet įvertina Tarptautinė auditorių taryba ir praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje įkurta Kardinolų Taryba Šventojo Sosto organizacijoms bei ekonominėms problemoms studijuoti. Šiai Tarybai priklauso penkiolika kardinolų, kurie yra svarbių pasaulio diecezijų valdytojai arba Romos Kurijos dikasterijų vadovai. Jie minėtiems reikalams aptarti į Romą renkasi du kartus per metus, ir liepos pradžioje įvyko 39-asis Kardinolų Tarybos narių susitikimas. Jame dalyvavo Velingtono (Naujoji Zelandija) arkivyskupas kardinolas Tomas Stefordas Viljamsas, Popiežiaus vikaras Romos miestui kardinolas Kamilas Ruinis, Monrealio (Kanada) arkivyskupas kardinolas Žanas Klodas Tiurkotas, Madrido (Ispanija) arkivyskupas kardinolas Antonijus Marija Raukas Varela, Los Andželo (JAV) arkivyskupas kardinolas Rodžeris Maiklas Mehonis, Bombajaus (Indija) arkivyskupas kardinolas Ivanas Diasas, San Paulo (Brazilija) arkivyskupas kardinolas Klaudijus Umešas ir Niujorko (JAV) arkivyskupas kardinolas Edvardas Maiklas Iganas bei Jeruzalės (Izraelis)katalikų patriarchas Mišelis Saba.

Šventajam Sostui susitikime, kuriam vadovavo Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Andželas Sodanas, atstovavo kardinolas S.Sebastianis, Paveldo administracijos vadovas kardinolas Atilijas Nikora ir Vatikano savivaldos vadovas kardinolas Edmundas Kazimiras Šoka. Kardinolai iš esmės pasidžiaugė, kad Šventojo Sosto biudžetui pavyko išvengti deficito, kartu, kaip rašė Vatikano šaltiniais pasiremdamas JAV katalikų laikraštis „National Catolic Reporter“, reiškė pageidavimą, kad dideles išlaidas turintis Vatikano radijas ieškotų alternatyvių fundacijos galimybių. Jie taip pat akcentavo palyginti mažą pelną, gaunamą iš Vatikano investicijų, bei praradimus valiutų rinkoje ir siūlė drąsiau naudotis patyrusių bei patikimų išorinių investicijos firmų patarnavimais šioje srityje.

© 2005 "XXI amžius"