Atnaujintas 2005 liepos 20 d.
Nr.54
(1355)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Žmogaus balsas

Skaidra Jančaitė
operoje „Žmogaus balsas“

Vieno veiksmo Frensio Pulenko operos „Žmogaus balsas“ premjera skambėjo VDU Teologijos fakulteto Didžiojoje auloje atliekama soprano Skaidros Jančaitės.

Didžiosios aulos muzikos draugija ir Kamerinės muzikos rėmimo fondas išreiškė pageidavimą, kad 1958 metais kompozitoriaus F.Pulenko sukurta lyrinė tragedija skambėtų būtent šios Lietuvoje ir už jos ribų jau žinomos ir mėgstamos vokalistės balsu. Talentinga, artistiška ir darbšti šiuolaikinės, klasikinės bei bažnytinės muzikos atlikėja S.Jančaitė muzikos mėgėjų ir tikrų melomanų dėmesio bei pripažinimo susilaukė parengusi ir atlikusi kompozitorių, garsėjančių kaip kultinių XX amžiaus muzikos kūrėjų, programas.

Muzikos žinovai dar vis susižavėję mini S.Jančaitės teatrališkai atliktą Arnoldo Šionbergo siurrealistinę muzikinę dramą „Mėnulio Pjero“, o vokalistė gerbėjams jau dovanoja kitą sudėtingo atlikimo kūrinį – F.Pulenko „Žmogaus balsas“. S.Jančaitė anksčiau yra atlikusi to paties kompozitoriaus vokalinius ciklus „Tapytojo darbas“ ir „Kaimiškos dainos“.

Vienos herojės vienaveiksmė opera „Žmogaus balsas“ sukurta pagal to paties pavadinimo Žano Kokto dramą. Siužetas paprastas, net banalokas, ir tuo pačiu – labai žmogiškas: meilės ilgesys, jos atstūmimo kančia, vienatvės jausmas. Minimalus išorinis operos veiksmas sudaro sąlygas muzikos ir atlikėjos balso subtilumams atskleisti. Viso kūrinio atlikimo metu herojė kalbasi telefonu su mylimuoju, su kuriuo ką tik nutraukė draugystę. Antrojo veikėjo replikos tik nujaučiamos ar gali būti nuspėjamos stebint pagrindinės herojės judesius, įsiklausant į jos balso tembrą, nuotaikas, reakciją į ryšio trikdžius ir į svetimų pokalbių intarpus bei fortepijono muziką, atliekamą Egidijaus Mikšio. Sceninis vaizdas neperkrautas, paliekantis erdvę muzikai, balsui ir žiūrovo – klausytojo vaizduotei.

Dauguma S.Jančaitės atliekamų kūrinių Lietuvoje skamba pirmą kartą. Dainininkės mėgstami kompozitoriai: P.Hindemithas, F.Pulenko, S.Prokofjevas, D.Šostakovičius, O.Mesianas, L.Beris, šiandienos lietuvių muzikos kūrėjai.

Virgilijaus Noreikos solinio dainavimo mokinė S.Jančaitė daug koncertuoja ne tik Lietuvoje. JAV, Kanados, Austrijos, Prancūzijos, Danijos, Vokietijos, Vengrijos, Rusijos, Latvijos muzikos gerbėjai nepraleidžia progos pasiklausyti talentingos lietuvaitės balso. Vokalistė dalyvauja įvairiuose projektuose, koncertavo Jungtinių Tautų rūmuose Ženevoje. S.Jančaitė dažna „Jauna muzika“, T.Mano Nidoje, Vilniaus Kristupo vasaros, Pažaislio ir Vilniaus festivalių atlikėja, dalyvauja Kanados „Niagara on the Lake“ ir Berlyno vasaros festivaliuose.

Bendraujant su vokaliste, stebint ir klausant jos atliekamų kūrinių, sunku būtų pasakyti, kuo S.Jančaitė nesidomi. Ji yra keleto fotografijos parodų autorė, balsą įprasmina judesiu – šokis ir teatrališkas judesys scenoje, domisi teologija, tapyba, architektūra, literatūra ir poezija.

Jau penkiolika metų muzikos gerbėjus džiugina S.Jančaitės ir E.Mikšio duetas. Tai puiki šeimyninė pora gyvenime ir duetas scenoje, kartu parengę nemažai įsimintinų koncertinių programų. Opera „Žmogaus balsas“ – ryškus šių talentingų muzikų kūrybinės veiklos etapas. Visų gerbėjų troškimu ir viltimi bei sėkmės linkėjimu – toli gražu ne paskutinis.

Džiuljeta KULVIETIENĖ

Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija